Kadangi rezervatuose nevykdoma ūkinė veikla, kraštovaizdžio kaita juose turi savo specifiką. Pirmas specifinis bruožas – gana intensyvi kaita pirmus keletą-kelioliką metų po rezervatinio režimo įvedimo tose vietose, kurios tiesiogiai priklausomos nuo aktyvios žmonių veiklos. Tai yra miško kirtavietės, dirbama žemė, pievos ir ganyklos. Viešvilės rezervatas įsteigtas 1991 metais, tad iki 2005 m. pagrindiniai pokyčiai tokiose vietose buvo įvykę.

Kirtaviečių užaugimas lėčiau vyko tik labai sausose ir skurdžiose augimvietėse. Siekiant išsaugoti ir pagausinti atvirų buveinių (smiltpievių ir viržynų), tokios vietos, bei menkaverčiai pušų jaunuolynai pagal tvarkymo planą buvo transformuoti į atviras laukymes.

Dalies pievų užaugimas sumedėjusia augalija stabilizavosi dėka laukinių gyvūnų ganymosi (Viešvilės vidurupis, Beržynė) arba transformavosi į žemapelkę dėl drėgmės pertekliaus (Glitis-Beržynė). Kitos dalies pievų, esančių šalia Eičių kaimo, apaugimą stabdė kurį laiką tęsęsis jų ganymas. Nuo 2006 metų jų apaugimas sustabdytas gamtotvarkinėmis priemonėmis siekiant išsaugoti vertingas natūralių pievų buveines.

Antras specifinis rezervatų kraštovaizdžio kaitos bruožas – ilgalaikis „gilesnių“ antropogeninių pažaidų „gijimas“. Tokios pažaidos yra ūkinės veiklos sukelti dirvožemio pokyčiai – sausinimas, pertręšimas buvusiose sodybvietėse ir žemė ūkio naudmenose, taip pat tikslingai susformuoti nenatūralūs medynai. Tokių vietų natūralizacija vyksta lėtai ir gali užtrukti nuo vienos iki dviejų pagrindinių rūšių medžių generacijų pasikeitimo, t.y. 100-300 metų. Šią kaitą trumpalaikio monitoringo metu užfiksuoti neįmanoma. Kai kuriais atvejais galimas proceso paspartinimas, pvz., atstatant natūralų hidrologinį režimą. Didžioji dauguma Rezervato medynų yra gana jauni dėl vykusių kirtimų, todėl beveik visur vyksta lėtas natūralizacijos procesas. Lokaliai pažeisto hidrologinio režimo atstatomieji darbai Rezervate monitoringo metu dar nevyko.

Trečias bruožas – natūralios cikliškos kaitos reiškiniai. Spygliuočių miškuose jie pirmiausia susiję su natūraliomis pažaidomis – gaisrais, ypatingais meteorologiniais reiškiniais, vabzdžių-fitofagų invazijomis. Monitoringo vykdymo laikotarpiu tokių reiškinių rezervate nebuvo.

Ketvirtas bruožas – kaita susijusi su klimato pokyčiais. Per Rezervato gyvavimo laikotarpį klimato kaita akivaizdžiai pasireiškė per drėgmės trūkumą šiltuoju metų laiku. Tai paskatino atvirų pelkinių buveinių užaugimą sumedėjusia augalija. Šis procesas Rezervate vyksta gana lokaliai. Vienoje iš stebėsenos vietų – Buveinių paežerės pelkėje – užaugimo procesas sustabdytas gamtotvarkinėmis priemonėmis. Pagrindiniuose aukštapelkių ir tarpinių pelkių masyvuose apaugimas stebimas kai kuriuose pakraščiuose. Šis procesas taip pat gana lėtas ir monitoringo laikotarpiu praktiškai neužfiksuotas.

Taip pat yra galimi egzogeniniai pokyčiai susiję su žmogaus veikla už Rezervato ribų – oro tarša, invazinės rūšys ir kt. Tokių pokyčių nenustatyta.

Rezervato žemės naudmenų pokyčiai (ha)

zemenauda

 

 

 

 


Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija
Eičių kaimas, Gaurės sen.
LT-73141 Tauragės raj.
Tel. 8 446 41445, faks. 8 446 41514
El. paštas: vie.rez@viesvile.lt