pelke mazaAtėjo laikas, kuomet vis daugiau gamtos reiškinių, priskiriamų pavasariui, jau įvykę ir juos galima  nurašyti vakarykštei dienai. Vėlyvuoju pavasario laikotarpiu praktiškai nematyti jokių išskirtinumų ir tai kas dedasi tėra kasmetis dėsningas pasikartojimas. Net balandžio pabaigos gegužės pradžios šalnos bene kasmetis reiškinys. Tiesa, šiemet imančiai žaliuoti gamtai smogė tikrai stipriai ir pašalo iki minus keturių laipsnių. Po jų juodalksnynuose, upėlio slėnyje matėme visiškai šalčio pakirstus paparčius, susiraitė viršūniniai dilgėlių lapai, apšalo kadagių, jaunų putinų ūgliai. Dar nežinia kokią įtaką šalčiai turės tuo metu žydėjusių mėlynių derliui. Dalis žiedų tikrai nušalo. Žinoma, po tokio sukrėtimo be didesnio vargo gamta atstatys pusiausvyrą, tačiau labiau ilgalaikė yra kritulių nepritekliaus, besitęsiančio antrus metus, įtaka.  Paprastai vyraujanti daugiametė vidutinė kritulių norma gana pastovus dydis todėl keista matyti tiek užsitęsusį jų stygių. Pastarojo meto lietūs paskubino pievų sužaliavimą, bet naujoji žaluma dar nespėjo paslėpti rudos pernykštės žolės. Pelkiniame miške jau baltai ima žydėti gailiai, kuklius žiedus išskleidė aukštapelkės retenybės kupstinės kūlingės, o akį masina rausvos balžuvų žiedų taurelės.

         Dauguma paukščių rūšių jau parskrido, trūksta vos vienos kitos. Naktimis pušyne kurkia lėliai, lapuočių miškuose švilpauja volungės, eglyne skardena mažosios musinukės, šviesiuose miškuose įsikūrė pilkosios musinukės, girdime visų rūšių devynbalsių giesmes, sulaukėme tošinukių. Tačiau nebūtinai visi matyti sparnuočiai jau spėjo pasirinkti veisimosi vietas ir gyvena giminės pratęsimo rūpesčiais. Dar gegužės devintąją stebėjome bręstančias drebulės sėklas kartu lesinėjančias dvylika juodagalvių  sniegenų.  Tai pas mus užsilikę paukščiai, keliaujantys tolyn į šiaurę.  Balandžio gale iš naujo stebėjome pavienes iš naujo susidariusias didžiųjų ančių poras. Tai nesėkmingo perėjimo pasekmė, kuomet žuvo dėtys ir patelės grįžo pas atsiskyrėklišką gyvenimą pradėjusius patinus. Balandžio gale ir gegužės mėnesį Gličio ežere plaukiojo šaukštasnapių ančių pulkelis. Iš pradžių patinai ir patelės, vėliau– tik patinai. Dabar jų tenai nebeliko. Šios retos antys rezervate neperi ir sutinkamos tik pavasario kelionių metu. 

      Ne kitaip kaip kitais metais, nenukrypdami nuo kalendoriaus, pasirodė kraujasiurbiai uodai. Kiek iš tikrųjų jų gausu šiemet, greitai įsitikinsime orams atšilus.

 


Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija Į. k. 188739312
Karšuvos g. 3, Eičių kaimas, Gaurės sen.
LT-73145 Tauragės raj.
Tel. 8 446 41445, faks. 8 446 41514
El. paštas: vies.rez@viesvile.lt