Jei daugiametė patirtis sako, jog pirmoji žiemos pusė– niūkių dienų metas tai apie šį  sezoną negalėtume taip pasakyti. Saule džiaugėmės tiek dažnai ir atrodė kitaip ir negali būti. Galimai tai susiję su mažu kritulių kiekiu kuomet vandens ir sniego pritvinkę debesys dangų temdė retai. Rezervatas– šlapių miškų ir pelkių teritorija, kur vyrauja plotai su vandens pertekliumi ilgiau nei kada nors anksčiau per visą rezervato istoriją  buvo praradęs šią ypatybę. Tradiciškai šlapi juodalksnynai ir pelkės žiemą pasitikdavo vandeningi. Dabar tik per pastarąsias kelias savaites iškritus daugiau kritulių, buvusios šlapynės iš dalies atgavo savo įprastesnį vaizdą. Turime vandens stygiaus padarinius, kuomet greit bus dveji metai, kada gamta nebesulaukia įprasto daugiamečio vidutinio metinio kritulių kiekio. Apie tokio reiškinio gilesnes pasekmes kalbėti ir daryti toliau siekiančias išvadas dar ankstoka. Gal tai tik trumpalaikis pokytis. Tačiau sausesniems sezonams užsitęsus ilgiau, sulauksime greitesnio pelkių užžėlimo sumedėjuisa augalija ir kitų nebūtinai gamtininkus džiuginančių pasekmių. Viešvilė ilgą laiką buvo ypač sekli, o pelkių vandeniu pasipildė tik metų pabaigoje. Galimai dėl susidariusių nepalankių hidrologinių sąlygų rudenį nepastebėta upelin neršti iš jūros atplaukusių šlakių, kurie, pastačius žuvitakius ties už rezervato ribų esančiomis užtvankomis, jau keletas metų prieš srovę atkeliaudavo Viešvile aukštyn.          

Praeitą savaitę praūžusi stiproka audra daugiausiai vertė ir laužė sausuolius. Tačiau miškams įtakos turėjo menkai ir jie beveik neukentėjo. 

Gyvoji gamta net žiemą turi kuo pradžiuginti. Eglinius kryžiasnapius sutinkame kasmet. Tiktai būna sezonų, kuomet jie itin reti. Pasitaiko, kad gerai uždera eglių kankorėžių, nuo kurių gausos šie paukščiai tiesiogiai priklausomi, o kryžiasnapių beveik nematyti ir šie kaip laikini svečiai tik užklysta, bet neperi. Šįkart tiek rudenį, tiek žiemą viskas kitaip. Nuolat lekioja jų pulkeliai, gieda tupėdami apkibusių kankorėžiais eglių viršūnėse ir yra vieni iš labiausiai pagyvinančių  prisnūdusią gamtą sparnuočių. Matyt, toks antplūdis ir elgesys neatsitiktiniai. Veikiausiai šie paukščiai klajokliai šįkart išsiperės jauniklių vadas. Ramesnėmis naktimis gūžiais balsais savo gyvenamąsias vietas išduoda naminės pelėdos. Menka ir vis nutirpstanti sniego danga bei gana didelė pelinių žinduolių gausa garantuoja geras pelėdų  mitybos sąlygas. Šiltą sausio tryliktąją eglyne pasigirdo šiaurinės pilkosios zylės giesmė. Tai spygliuočių miškams būdinga žiemojanti dažna paukščių rūšis. O štai pamėginusiai žiemą papelkyje ištverti slankai nepasisekė ir paukštis tapo keturkojo plėšrūno grobiu. Pavieniai neišskridusių svetur slankų žiemomis iš viso aptikta vos kelis kartus. Sparnuočiui, ilgu snapu ieškančiam maisto drėgname grunte šalčius ir sniegą ištverti sunku. Pasiekti maistą tampa įmanoma tik paupiuose ir šaltiniuotose Viešvilės pakrantėse.

 


Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija Į. k. 188739312
Karšuvos g. 3, Eičių kaimas, Gaurės sen.
LT-73145 Tauragės raj.
Tel. 8 446 41445, faks. 8 446 41514
El. paštas: vies.rez@viesvile.lt