Praėjusią vasarą, rugpjūčio pradžioje Karšuvos girios pakraštyje netoli Viešvilės miestelio vykdant naktinių drugių tyrimus į šviesą atskrido kiek neįprastas vabalas. Pasitikrinus pagal atitinkamą literatūrą, jaudinantis įtarimas pasitvirtino – tai buvo didysis sprakšis (Stenagostus rufus) – vienas rečiausių saugomų Lietuvos vabalų.

Lietuvoje iki šiol užregistruotos 76 sprakšių (Elateridae) šeimos vabalų rūšys. Sprakšių lervos nesunkiai atskiriamos pagal savo kietoką geltonos ar rusvos spalvos kirmėlišką kūną. Lervos gali maitintis yrančia medienos ar miško paklotės organika, grybiena, žolinių augalų šaknimis. Nemažai rūšių yra žinomos kaip kultūrinių augalų kenkėjai. Tačiau yra ir grobuoniškų rūšių, kurių lervos minta kitais dirvoje ar negyvoje medienoje gyvenančiais bestuburiais. Tokios rūšys atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose, tačiau daugelis jų yra gana retos ar net saugotinos. Lietuvos raudonojoje knygoje be didžiojo sprakšio yra dar raudonasis pievasprakšis. Savo eilės į šį sąrašą laukia 2010 m. Kauno Ąžuolyne rastas stambus sprakšis Elater ferrugineus. Yra ir daugiau retų šios šeimos atstovų, kurių radimvietės susijusios su senų medynų buveinėmis, turtingomis negyvos yrančios medienos.