Vasaros gamtoje veiksmo per akis. Viskas kas dabar dedasi yra tarsi įdirbis ateičiai kuomet grindžiama daugybės rūšių ateitis kitiems metams. Gamta pati augina ir skaičiuoja  savo derlių. Dabar kaip tik atsiskleidžia visos rūšių galimybės išlikti ar net pagausėti.

Birželio pabaigoje Artosios aukštapelkėje ilgalapės saulašarės dar tik ruošėsi žydėti, o saugomi augalai kupstinės kūlingės jau pasėjo šiųmetes sėklas. Artimi jų giminaičiai kupstiniai švyliai sėklas tebelaiko stiebų viršūnėse pasislėpusias po skristukų pūkų šepetėliais. Tekšės ir gailiai nužydėjo senokai, bet ir ant jų dar vis pasitaiko vėlyvų žiedų. Nežinia, ar tai turi ateitį ir vietoj jų išaugs sėklos.

Šiemet pelkėje jauniklius augina trys dirvinių sėjikų poros. Jų palikuonių nematyti, nes šie tylūs slapstosi tarp kiminų kupstų ir žemaūgių retų pušaičių. Tėvus, kol jie nepakyla skristi, net išgirdus balsą, taip pat aptikti sunku. Šiuos didokus ilgakojus paukščius  gana atviroje pelkės aplinkoje nuo pavojų gelbsti nepaprastai tobuli plunksnų raštai. Gal ir todėl niekuomet nepasitaikė rasti plėšrūnų sudraskyto sėjiko. Žinoma, sėkmė lydi nebūtinai kiekvieną sparnuočių porą. Iš dviejų aplankytų vištvanagių lizdų tik viename išaugo jaunikliai. Ant žemės perintiems paukščiams šiemet kliuvo nemažai išbandymų. Vėlyvi šalčiai grasino sušaldyti dar nešildomas dėtis. Ko gero dalis jų ant žemės esančiųjų taip  nukentėjo. Vis tik nudžiugino faktas, jog vos viena jerubių  pora iš visų stebėtų nesivedžiojo jauniklių. Jerubės peri kaip tik ant žemės ir be vėlyvų šalčių dėtims grasina keturkojai plėšrūnai ir šernai. Rezervato pakraštyje perėjusios anties klykuolės keturi palikuonys ūgiu baigia prisivyti patelę. Ši juos globodama, netgi nekyla nuo vandens ir visada stengiasi laikytis greta. Pamestos pelkėse ir jų prieigose gervių plunksnos liudija esant  šių paukščių šėrimosi metą. Birželio antrojo dešimtadienio pabaigoje pabaidyta gervių pora pakilo, tačiau vienas paukščių netrukus nutūpė ir pasileido bėgte į medžių tankumyną. Tapo aišku, kad gyvūnas neteko dalies plasnojamųjų plunksnų todėl sparnuočiui nuo pavojaus  lengviau sprukti pėsčiomis. Ši pora šiemet gerviukų neišaugino, o gal dėl per jauno amžiaus net neperėjo, nes nuolat stebėta kartu.

Ką tik lizdus paliko vėlyvesniųjų mūsų sparnuočių pilkųjų musinukių, paprastųjų raudonuodegių jaunikliai. Tuo laiku tėvai tampa itin karingi ir nervingai reaguoja į bet kokią, netgi netikrą grėsmę. Naujas, link savarankiško gyvenimo kelio vedantis laikotarpis suaugėlius užgriuvo nauja rūpesčio už sėkmingus jaunųjų žingsnius gamtoje našta. Juk kelių dienų prireikia, kol šie ima geriau skraidyti  ir tampa apdairesni.  Net didieji margieji geniukai, kurių dauguma uoksus paliko dar birželio pradžioje, vis dar nesupranta, kad laisvas gyvenimas lekiojant po girią nėra toks pat saugus koks buvo tūnant drevėje. Tad net tinkamai neapžiūrėjęs gyvūno vien pagal elgesį suprasi jog sparnuotis, kuris gana drąsiai nutūpė medžio kamieno apačioje ir nuolat šūkčioja bei laikysena stengiasi atkreipti į save dėmesį yra kaip tik tas, kuris dar tinkamai nesusivokė, į kokį pasaulį pateko. Papelkio pievose kreksi griežlės. Vėliau šienaujamose lankose joms išlieka galimybė suspėti užauginti jaunąją kartą. Miškų apsuptyje pievų mažai, tačiau rezervato ir greta esančios gana saikingai naudojamose pievose griežlėms veistis palanku. Tai patvirtina ir faktas, kad čia kasmet išlieka mažai kintantis šių sparnuočių skaičius.

                      Vanduo visada neatskiriama pelkių ir pelkėtų miškų dalis. Čia jo niekada nebus perdaug. Birželio pabaigoje pereiti juodalksnyną buvo galima nesušlapus batų. Retmiškyje augančiame vešliame nendryne giedojo ežerinės nendrinukės, kurioms parlėkus čia dar buvo šlapia. Žinoma, pasikeitusi aplinka nesutrukdys sėkmingai užbaigti veisimosi sezono, tačiau vanduo gausina vabzdžių kiekį, kuriais minta šie paukščiai. Viena stebėta nendrinukė, nutvėrusi žirgelį, skubėjo maitinti jauniklius. Įdomu, kad didoką vabzdį snape laikantis smulkus paukštelis, sunerimęs dėl jo buveinėje pasirodžiusio žmogaus, tuo pat metu sugebėjo giedoti. Žirgeliams daugintis vanduo taip pat reikalingas. Kelis metus besitęsiantis kritulių stygius šlapynėms nepadeda išlikti vandeningomis. Dabartinio laikotarpio visiškai sausu nepavadinsi, nes paskutiniu metu lietus vis padrėkina žemę ir galėtų pakeisti padėtį. Viešvilėje kol kas jokių pokyčių: vandens pakankamai tik ties bebrų užtvanka.

                                                                                                                                                                              2017-06-30


Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija
Eičių kaimas, Gaurės sen.
LT-73141 Tauragės raj.
Tel. 8 446 41445, faks. 8 446 41514
El. paštas: vie.rez@viesvile.lt