IMG 5778Suspėti paskui gamtą sunku. Prieš tai rašėme apie išsausėjusius juodalksnynus, o jau kitą dieną ėmė lyti ir pelkės, žemumų miškai per kelias paras prisipildė taip laukto vandens.  Dabar, nors beveik nebelyja,  kol nėra kaitros drėgmės užtenka net smėlynų pušynuose. Todėl sausmečiu tampantys rausvais ir rudais, mėlynių lapai lyg niekur nieko žaliuoja.

Vasara pasiekusi savo lūžio tašką. Vis mažiau giesmininkų tebečiulba, daugybė augalų brandina sėklas. Net vėlyvesnieji jų– pieviniai kardeliai, pirmųjų žiedų vietoje užsiaugino žalias sėklų dėžutes. Paskutiniai žiedai raudonuoja tik stiebų viršūnėse. Link žydėjimo pabaigos baltijinės, aukštosios gegūnės. Sausesnėse pievose gana gausiai veši paprastosios jonažolės, pievinės žilės, katilėliai,  bajorės, kurių žiedai dabar itin gausiai lankomi drugių ir kitų vabzdžių rūšių. Šios dažnos augalų rūšys vilioja  ir retus drugius didžiuosius auksinukus, kurie ant stambesnio žilės žiedyno šiltesnėmis dienomis susirenka po kelis.

Dabar kaip tik matome vos paskrendančius antrųjų vadų juodųjų strazdų jauniklius. Prieš kelias dienas ėmė skraidyti antroji šio sezono didžiųjų zylių karta. Cypauja ir taip maisto prašo po krūmus pasklidę paprastųjų medšarkių nenuoramos. Tankesniame, dažniau spygliuočių miške pasitinka gailiai švilpaujančios mažosios musinukės. Tai tėvai nerimauja dėl savo jauniklių. Šie paukšteliai– tikri slapukai, bet nerimas dėl palikuonių išvilioja į atviresnes vietas. Papelkyje sutikti ūgtelėję jerubiukai vikriai pasklinda nutūpdami medžiuose. Margas rūbas puikiai paslepia ir pamačius kurlink nulėkė, susiliejusį su aplinka paukščiuką išvysi ne iškart. Jau mėnesį skraidantis vištvanagiukas nuo lizdo nutolo per kelis šimtus metrų. Vis dar triukšmingas ir laukia su grobiu atskrendančių tėvų. Tas pats dedasi suopių šeimynoje. Jaunieji niekaip negali apsiprasti su savarankišku gyvenimu gamtoje ir primygtinai reikalauja tėvų globos. Klykuolės mažieji jau ūgiu nesiskiria nuo patelės. Tik ančiukai patiklesni ir išsiduoda švelniu pypsėjimu. Gervės skraidyti pradedantį jauniklį į pievą prie kaimo išsivedė pirmosios liepos savaitės pabaigoje. Dėl skurdaus mėlynių derliaus uogų daug kur stinga ir gervėms tenai džiaugsmo mažai, o štai vešlioje pievoje telkiasi visokie vabzdžiai, ypač daug žiogų ir gervėms ten tikrai yra ką veikti.

Jau kelinta savaitė, ksi giesmių gamtoje ženkliai mažėja. Volungės kartkartėmis pašvilpauja, tačiau jau tik pavieniai patinai. Bet prieš kelias dienas girdėti klajonių metui būdingi pirmųjų praskrendančių paukščių balsai priminė artėjantį jų iškeliavimo metą. Temstant slankos tebekartoja tuoktuvinius skrydžius. Įprastais maršrutais lėtai apiplasnoja nematomai apsibrėžtą plotą. Pievose  – irgi paskutiniai tuoktuvių balsai. Aukštoje žolėje kreksi vieniša griežlė, tebezyzia susivėlinęs upinis žiogelis. Kryžiasnapiai, nelaukdami kol subręs, iš dar žalių eglių kankorėžių lukštena tebeaugančias sėklas. Po paukščių nužiūrėtais medžiais tokių snapais apgnaibytų kankorėžių  lyg po kokios pjūties prikritę  daug. Derlingiausius augalus aplanko ir voverės, kurios taip pat ragauja šiųmetį eglių derlių. Panašu, kad dalis medžių vien dėl to šiemet sėklų nesubrandins.

Eglių priedangoje išraustą urvą tvarko, švarina barsukai. Landos prieigose geltonuoja gausiai iš urvo išstumtas smėlis. Vienu metu iš čia tie žvėrys buvo kažkur pradingę. Dabar vėl pasirodė ir būsto bukle susirūpino kaip reikiant. Elnių jaunikliai auga dienomis. Per trumpą laiką išsistiebė ir elniukai tapo geri bėgikai. Į pamiškės pievas motina juos išsiveda temstant ar jau visiškoje naktyje. Tik miško gelmėje kur jaučiasi saugesnės į atviras vietas išeina dienomis.  Stirnos, ypač patinai, elgiasi tarsi pametę galvas. Dabar ruja pačiame įkarštyje ir šiems žvėrims paros metas nesvarbus. Patinai kovoja tarpusavyje, gainioja pateles ir pievose lieka jų siautulio žymės– ratu ištryptos brydės.

Gyvenimas gamtoje kol kas verda. Skaičiuojant prabėgusį laiką visada norisi vertinti kokią jos gyvenimo dalį pavyko pamatyti ir kurių svarbių įvykių liudininkais būti. Ar pavyko atrasti tai, apie ką net nenutuokėme? Kaip bebūtų, šiųmetės gamtos gyvenimo didžiausio aktyvumo tarpsnis link pabaigos ir teliks prisiminti kas mums joje buvo svarbiausia.

 

2017 m. liepos 21 d.                                                      A. B.

 


Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija
Eičių kaimas, Gaurės sen.
LT-73141 Tauragės raj.
Tel. 8 446 41445, faks. 8 446 41514
El. paštas: vie.rez@viesvile.lt