palydosJau kelinti metai spalio pirmąjį savaitgalį su Viešvilės pagrindinės mokyklos Jaunųjų miško bičiulių būrelio nariais keliaujame prie Nemuno ties Smalininkais išlydėti išskrendančių paukščių. Daug jų jau būna palikę Lietuvą todėl svarbu pasirinkti tinkamą vietą kur būna paukščių gausiau. Tokiu metu daugiausiai sparnuočių galima pastebėti bemiškėse vietovėse ir prie vandens telkinių. Būtent upė su jos dešiniojoje pakrantėje plytinčiu plačiu pievomis apaugusiu slėniu ir senvagėmis bei pakraštyje prisišliejančia Karšuvos giria sudaro įdomų gamtinį kompleksą. Čia galima ne tik stebėti įvairius paukščius, o taip pat grožėtis įspūdingais apylinkių vaizdais. Taigi spalio pirmąją vėl keliavome į tradicine tampančią vietovę. Tačiau šįkart kitaip nei ankstesniais metais dėl upės slėnyje tarp senvagių išsiliejusio vandens maršrutą teko šiek tiek koreguoti, nes pasiekti Nemuną įprastoje vietoje tapo neįmanoma. Todėl rinkomės kitą kelią. Žygiuodami palei Nemuną ir slėnio pievomis stebėjome 273  32-jų rūšių paukščius. Gausiausios pasirodė esančios didžiosios antys, kurios daugiausiai glaudėsi ištvinusio Nemuno krūmėtose seklumose. Suskaičiavome 106 sparnuočius. Virš vandens skraidė pavieniai paprastieji ir rudagalviai kirai, stebėjome didžiuosius kormoranus. Mūsų šalyje, o taip pat ir panemuniuose įprasti tampa didieji baltieji garniai, kurių čia suskaičiavome penketą. Pakrančių krūmuose nardė didžiosios, mėlynosios zylės, šakose straksėjo dvi pilkosios pečialindos. Tikra staigmena tapo netoliese praskrendančios dvi volungės. Saulėje ryškiai švietė įspūdingai geltonas patino apdaras. Nežinia kodėl jos tiek ilgai užtruko, nes įprastai mūsų šalį palieka iki rugsėjo pradžios. Galbūt išskridimo laiką pavėlino įtin švelnus ir saulėtas ruduo. Įšilus orui pasirodė penkios šelmeninės kregždės, kurios, žemai skraidydamos gaudė vabzdžius. Iš tolokai už senvagių ribų pažliugusių pievų pabaidėme keletą perkūno oželių. Šituos ilgasnapius sparnuočius vilioja seklumos, šlapios vandens telkinių pakrantės kuriose randa pakankamai maisto. Maloniai nuteikė slėnio pievose stebėti du medžiojantys javinių lingių patinai. Įspūdingi melsvai balti juodais sparnų galais paukščiai ieškodami pelinių graužikų skraidė žemai virš nušienautų ir jau gerokai atžėlusių lankų. Javines linges palydų metų stebime pirmą kartą. Nuolat virš upės ir slėnio blaškėsi kėkštai ir kartais net sunku buvo nustatyti ar tai tie patys ar jau kiti paukščiai.  Nors mūsų krašte kėkštai aptinkami visus metus, tai tikrieji artimieji migrantai, kurie kaip tik pirmojoje rudens pusėje, palikę savo veisimosi vietas nukeliauja  palyginti nedidelius iki kelių šimtų kilometrų siekiančius atstumus. Kiti gana netoli iškeliaujantys  dirviniai vieversiai negarsiai sučirendami traukė pavieniui. Pirmiausiai sparnuočius išduodavo jų skleidžiamas balsas, o pastebėti dangaus fone pasisekė vos vieną kitą.

                                                                                                                                                                                                 

       A. B.

 


Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija
Eičių kaimas, Gaurės sen.
LT-73141 Tauragės raj.
Tel. 8 446 41445, faks. 8 446 41514
El. paštas: vie.rez@viesvile.lt