IMG 6254Gal tikrai jau pavasaris? Ar aiškius jo ženklus siunčia gamta? Ir taip ir ne. Antrojo kovo dešimtadienio pradžioje plūstelėjusi šiluma sunaikino sniego apklotą. Su šylančių orų srautu iškart atplazdėjo ir sučirendami padangėmis ėmė skristi dirviniai vieversiai. Gervės šiemet visai ne ankstyvos, bet ir nevėluojančios vertinant tą aplinkybę, jog jų mylimos pelkės, nuo kovo aštuntosios, kuomet pirmosios paukštės pasirodė, dar suledėjusios ir tik sunykęs sniegas suteikia lengvesnę galimybę surasti maisto. Bet visur aidintys jų šūksniai neleidžia per daug užsisvajoti ir daryti plačias išvadas apie jau įsibėgėjusį pavasarį. Pušynuose gieda balsingi amaliniai strazdai. Jiems atsirasti anksčiau sukliudė rūsčiai pavasarin perkopusi žiema. Stambiausi strazdų giminės atstovai girion dažnai atskuba dar nesant aiškių žiemos pabaigos požymių. Pratylėję sunkesnį laiką, pirmam gražesniam rytui išaušus melodingai paskleidė žinią apie save. Juodieji strazdai  taipogi sveikina gamtą su permainomis. Tiktai ne visiems prireikė grįžti, nes pavieniai giesmininkai žiemojo ten pat, kur praleido vasarą. Kol kas miškuose triukšmingiausi čia visus metus sėsliai gyvenantys sparnuočiai. Keista, bet eglynų senbuviai nykštukai bei lipučiai ilgai išliko gana tylūs. Žinoma, apie zyles to nepasakysi. Jau seniau įsismaginusių genių giminės keliamame šurmulyje vėliau aktyvios tapo  pilkosios meletos. Prieš dvidešimt metų kiekviena sutikta jų pora itin pamalonindavo. Dabar, kuomet pilkosios meletos tapo dažnos, džiaugiamės, kad kadaise reti sparnuočiai tapo įprastais ir reikšmingai praturtino saugomų paukščių bendruomenę. Kovo dvidešimtąją eglyne ūkavo karvelis keršulis, kurį vėl nutildė kitų dienų vėjuoti orai. Mažesnieji pusbroliai uldukai grįžę dar anksčiau. Būdingi sengirių gyventojai renkasi stuomeningų medžių augavietes. Daugybę metų, kol išlieka šviesus miškas su erdviais juodųjų meletų uoksais, uldukai būna ištikimi senosioms buveinėms. 

Jerubių poros vėl pastebimos.  Žiemą šie paukščiai praleido kartu, bet liko paslaptingi, lyg pradingę girioje, o pastaruoju laiku jos tarsi pagausėjo. Bet jų elgesys  jau visai kitoks: poros nariai visur greta vienas kito, judresni bei pastebimesni nei žiemos metu. Dabar jų tuoktuvės, tačiau jos vyksta be įstabių turnyrų ir triukšmingų pasirodymų, kokie būdingi jerubių giminaičiams tetervinams. Šie dar šalčiams spaudžiant jau žvalgėsi savo senosiose tuokvietėse. Dabar ramiais rytais už tetervinų pelkės ribų atklysta tolimi burbuliuojančių sparnuočių balsai.  Šitų šalyje sparčiai nykstančių plunksnuočių svarbiausios tuokvietės – pelkių plynėse. Čia ir ramiau nei kitur. Bent jau keturkojai plėšrūnai ten užklysta rečiau.

Viržynai sulaukė savųjų giesmininkų ligučių. Ne tik tenai, o ir virš tolėliau stūksančio išlakaus pušyno liūliuoja jų giesmės. Ligutės– sausumos gyventojos ir niekad negyvens iš pažiūros panašiai  kaip sausų miškų laukymės atrodančiose viržiais apaugusiose aukštapelkių plynėse. Rezervate jos peri tiktai keturiose vietose ir vengia vien mišku apaugusių plotų.

Čimčiakų, visą žiemą mus džiuginusių savo išskirtine gausa,  nebematyti, o paskutinis būrelis praskrido kovo viduryje. Šie nei dauguma mums žinomų sparnuočių, pasirinko priešingą kelionės kryptį link savo tėvynės šiaurėje. Jų vietą juodalksnynuose užėmė ne mažiau skaitlingais pulkeliais lekiojantys alksninukai, žiemą retai matyti, o kove skaitlingai pasirodę vėl.  

Nuolat traukiančios žąsų voros skirtingai nei rudenį, rezervatą aplenkia, nes abu poilsiui tinkami ežerai dar vis apdengti ledu.  Viešvilės ištakos iš pelkių taip pat apledėjusios, tik kiek žemiau nuo savo svorio įlinkusį ledą perskrodė srovingas upelio vanduo.

Kovo dvidešimt trečiąją virš girios praplasnojo  grįžtantys paprastieji čivyliai. Artimos jų kelionės, tačiau tai ne vieni iš ankstyvųjų  sugrįžėlių. Paukščiai namo parlekia neatsitiktine tvarka. Čivyliai dažniau pasirodo pajutę aiškesnę vėsių orų baigtį. Tokia buvo ir šiųmetė jų atskridimo diena.  Plūdo šiluma, ant miško kelių korijo ledas ir pavėsyje tižo paskutiniai sniego likučiai.

                                                                                  A. B.

 


Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija
Eičių kaimas, Gaurės sen.
LT-73141 Tauragės raj.
Tel. 8 446 41445, faks. 8 446 41514
El. paštas: vie.rez@viesvile.lt