Geltonoji miltpuodeAukštapelkės pakraštyje styro pavieniai aukšti pušų stuobriai. Iš pirmo žvilgsnio saulės ir lietaus nublukinti bežieviai kamienai atrodo tik kaip gražus natūralios gamtos elementas. Tačiau verta į juos pažiūrėti atidžiau. Ypač jei domina retesnės kerpių rūšys. Iš labiau į akis krintančių galima pastebėti pasišiaušusiu kuokštu augančią krūmišką kerpę – gauruotąją kedenę (Usnea hirta). Ne tokia išsiskirianti, bet labai dažna yra laiptuotoji žvynytė (Hypocenomyce scalaris), žalsvai rusvais žvyneliais kartais dengianti beveik visą stuobrį. Įsižiūrėjus dar detaliau galima pamatyti daugybę smulkių juodų smeigtukų – blyškiosios taurenės (Callicium glaucellum) vaisiakūnių. Be dažnų rūšių galima aptikti ir keletą retesnių, o jei labai pasiseks – ir ypatingai retų.

         Viena iš rečiausių žiauberiškų kerpių – geltonoji miltpuodė (Cyphelium tigillare). Jos gniužulas karpotas, iš tolėliau atrodo kaip ryškiai geltonas ar žalsvai geltonas apnašas. Subrendusi kerpė užaugina vaisiakūnius - 0,4 ¬ 0,8 mm skersmens dubenėlius, pripildytas juodų miltelių – sporų.

         Geltonoji miltpuodė Viešvilės rezervate, tuo pačiu ir Lietuvoje, pirmą kartą rasta 2004 m. 2007 metais ji buvo įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą kaip pirmos kategorijos rūšis. Po to ilgą laiką ši kerpė nebuvo rasta nei pirmojoje radimvietėje (galimai išgriuvo stuobrys ant kurio augo), nei kitur Lietuvoje. Šiemet, eilinės išvykos į rezervatą metu, negausūs geltonosios miltpuodės gniužulai netikėtai aptikti kitoje pelkutėje. Taigi, rūšies įrašymas į išnykusiųjų kategoriją kol kas negresia.

        Tikėtina, kad geltonoji miltpuodė auga ir kitose Lietuvos vietose, juolab, kad saugomų pelkių yra nemažai, tik tyrėjo akis ne visas dar pasiekė. Retosioms kerpėms reikalingas atviras ilgai išsilaikantis substratas. Aukštapelkinių pušų sausuoliai kaip tik tam tinka. Jie dažniausiai atsiranda po gaisrų ar žuvus pušynui dėl padidėjusio pelkės užmirkimo. Rūšies arealas yra boreomontaninis, t.y. apimantis šiaurines platumas, o piečiau aptinkama kalnuose. Kitose šalyse (šiaurėje) ji auga ir kultūrinėje aplinkoje – ant medinių nedažytų pastatų, tvorų, stulpų.

 


Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija
Eičių kaimas, Gaurės sen.
LT-73141 Tauragės raj.
Tel. 8 446 41445, faks. 8 446 41514
El. paštas: vie.rez@viesvile.lt