pauksciu-pavasarisDabar kaip visada pilna įvairiausių gamtos gyvenimo ženklų. Todėl dabar kaip įprasta, gamtininkams prasidėjo ir jų lauko  darbų metas. Jei kas ir trukdo, tai nebent orai bei laiko stoka. Orai ypatingai lemia darbo gamtoje sėkmę. Tiek stiprus vėjas, tiek lietus, o kartais artėjanti, bet dar nematoma permaina stabdo gyvūnų aktyvumą bei menkina jų aptikimo galimybes. Tačiau kai kada net viską tinkamai įvertinęs nebūtinai sulauksi sėkmės. Žinai, kad gyvūnai yra kažku čia, tačiau jų dėl ne visai aiškių priežasčių neįmanoma aptikt ir patvirtinti jų radimo faktą. Taip nutiko ir su gervėmis, kurias skaičiavome balandžio devynioliktąją Nors rytas atrodė tam palankus, paukščiai, kurių balsų klausantis nustatomas gausumas, deja, išliko nepaprastai tylūs ir visi dar prieš aušrą numatytuose taškuose besiklausantys skaičiuotojai teišgirdo po kelis kartus šūktelėjusias aštuonias gervių poras. Mažoka kai žinai, kad pelkių paukštės matytos ir kitose buveinėse iš kur sklido tiktai kitų sparnuočių balsai. Sunku paaiškinti kodėl, tačiau šį pavasarį gervės mažiau balsingos. Dabar poros užsiėmusios savo teritorijas ir draugystės tarp kaimynų nėra. Pamatyti keletą paukščių kartu pavyks nebent tais atvejais, kuomet gervės prarado dėtis ar gyvūnai dar nesubrendę ir veistis per anksti. Tokia šešių sparnuočių grupė ilsėjosi Viešvilės aukštupio nendryne, kuri ir pakilusi nepakriko. Jei gervės mažabalsės, tai ramiais rytais tuokvietėse nerimsta tetervinai, kurie triukšmingiausi tarp vištinių paukščių. Todėl iš tolo išsiduoda kur susirinkę. Jų burbuliavimas nustelbia visus kitus aukštapelkės sparnuočius. Tai patinai šitaip, o patelės tuokvietėje kvaksi visai negarsiai. Jos ir atsargesnės todėl pirmosios pajunta ir perspėja apie galimą pavojų.  Apypelkio miškuose tuotuves šoka karveliai keršuliai. Pakyla virš medžių ir pliauškindami sparnais banguota linija leidžiasi žemyn. Jie nuolat gieda ir kartu su kikiliais bei strazdais  savo balsais užgožia tylesnius bei toliau esančius giesmininkus. O parlėkę visokie vėlyvesni migrantai: žaliosios ir ankstyvosios pečialindos, pilkosios ir juodagalvės devynbalsės, kiauliukės, gegutės, margasparnės musinukės, paprastosios raudonuodegės kuria įsismaginusio pavasario nuotaiką. Tačiau geniai, meletos pritilo ir net pirmosiomis ryto valandomis jų būgnai beskamba retai. Jei miške radai pažirusių po medžiu skiedrų, turi dairytis naujai išskaptuoto uokso. Dabar geninius paukščius slegia perėjimo rūpesčiai todėl ir tyla uokso aplinkoje suprantama.  Kitiems uosiniams sparnuočiams, besinaudojantiems senais uoksais laikas taip pat nestovi vietoje. Balandžio panbaigoje mėnesėtomis naktimis dar vis giedojo lututės. Daugelis – šalia poros pasirinktų uoksų, tačiau kai kurie patinai vienišiai tikėdamiesi sėkmės, giesmėmis viliojo pateles ir ten, kur uoksą vargiai surasi. Toks buvo ir pribręstančio pušyno apjuostos liaunais medeliais apaugusios pelkutės giesmininkas. Nesurandančios patelių pelėdos blaškosi po girią, apsistoja vis naujose vietose, pagieda,  po to iškeliauja kitur. Tokių vienišių gali išgirsti ir gegužės menesį.

Papelkio kaime pasirodė kukučiai. Pavasario migracijų ir vasaros klajonių metu tai ne naujiena, kada ne tik kaime, bet ir ant miško keliukų matomi vaikštantys šie ypatingos išvaizdos sparnuočiai. Bet šiemet jie pastebėti giedantys ir tai teikia vilčių, kad pasiliks perėti. Kažkada senbuvių tvirtinimu kukučiai vidugiro kaime buvo įprasti sparnuočiai, bet vėliau išnykę. Šįkart niekur neskubančių gražuolių poros elgesys leidžia tikėtis, kad po daugybės metų kukučiai vėl taps rezervato kaimynystėje įsikūrusio kaimo gyventojais.

Ežere ir kitur pelkių vandenyse pavieniui ir mažomis grupelėmis plaukioja vien didžiųjų ančių ir rudagalvių kryklių gaigalai. Ančių trumpalaikės poros iširo patinams vos spėjus pasirūpinti giminės pratęsimu.  Dabar  patelės tupi ant kiaušinių lizduose, o patinai poilsiauja. Vienas jų metų gyvenimo laikotarpis baigėsi ir ankstesni kokurentai nebesirungia dėl priešingos lyties atstovių  dėmesio todėl  draugiškai plūduriuoja šlapynių  apsuptuose ežeruose bei glaudžiasi dar vandeningose pelkėse. Ežeruose vandens paukščių keliauninkų nebeliko. Naktyje nebeskamba gausiai traukusių cyplių, kitų ančių balsai. Visos jos nukeliavo į veisimosi vietas. Kiekviena pavasario diena brangi ir delsti nėra ko. Todėl rezervato  vandenys tapo tik vietinių ančių prieglobsčiu. Mažažoliai ežerai antims nėra tiek patrauklūs ir perėti mieliau renkasi didesnę mitybos ir perėjimo sąlygų įvairovę teikiančioms pelkėms.

Balandžio dvidešimt ketvirtąją dar praskrido paukščių šiauriečių – svirbelių būrelis. Vėlyvų stebėjimų kaip šis pasitaiko pavieniai atvejai. Dauguma svirbelių tada jau būna išskubėję į savo gimtuosiu miškus šiaurėje ir į žiemvietes piečiau sugrįš tiktai rudens viduryje.

 

2018 04 30     A.B.                                                                                   

 


Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija
Eičių kaimas, Gaurės sen.
LT-73141 Tauragės raj.
Tel. 8 446 41445, faks. 8 446 41514
El. paštas: vie.rez@viesvile.lt