Kuomet kažkelintą kartą šį pavasarį smarkiau nulijo, trinktelėjo perkūnija, šiluose ėmė lapoti ir pražydo mėlynės, o papelkiuose subolavo ievos, pavasaris žengė pirmyn dar vieną reikšmingą žingsnį. Įkandin suvešėjusios ir pražydusios augalijos pasipylė vabzdžiai, kiti bestuburiai. Pievose skraido kelių rūšių drugiai baltukai, zvimbia žiedmusės, bėgioja vabalų pasaulio plėšrūnai žygiai, vakarais pievose užkurkia kurkliai. Virš pelkių vandens debesėliais telkiasi ką tik suaugėliais virtę uodai. Kol kas jie tarsi apsipranta su nauju skrajūnų būviu ir regis juose dar neabudo kraugeriški  instinktai. Bet netrukus šie parazitai pasileis į kraujo paieškas ir visi šiltakraujai gyvūnai tai pajus savo kūnais. Nuo tada persekiojamiems kraugerių būrių teks gyventi kelis mėnesius. Kol kas jų nematyti sausuose miškuose, tačiau nuo  savo veisyklų šlapynėse ir vandens telkiniuose uodai spėriai pasklis po visą girią. Iš tiesų beliko kelios dienos netrukdomai mėgautis visapusišku pavasario grožiu. Nors uodais ir jų lervomis minta daug kas, tačiau jų vis tiek bus gausu. Šįkar išvengta pavasario sausros iki išsiritant naujai kartai. Todėl toksai pavasaris uodams tobulas.  Sugrįžta vis daugiau sparnuočių, kuriems uodai viena iš maisto rūšių, tačiau šiems vabzdžiams lemiamos įtakos nepadaro jei pastariesiems  tiktai yra kur veistis. Vieni iš uodų medžiotojų pušynuose bei pelkiniuose miškuose ir aukštapelkėse lėliai dabar karaliauja girios naktimis. Skraido, kurkia, kvyksi, pliaukši sparnais ir nutyla auštant rytui. Lėliai tarsi kokios pelėdos geriausiai jaučiasi tamsoje. Dieną klajodamas pušynuose visai neįsivaizduosi kiek iš tikrųjų lėlių esama. Tik  naktis atskleidžia tiesą ir jų gausa maloniai stebina.

                      Savąjį lizdą jau paliko kranklių jaunikliai. Bet jį jau akylai sergsti skėtsakalis. Nebe pirmi metai ši gūžta tarnauja abiems paukščių rūšims. Skėtsakalis visiškai neprisideda prie lizdo statybos ir naudojasi tuo ką randa po kranklių. Pastarųjų statinys – tarsi mūsų visuomenės blogų šiukšlinimo įpročių atspindys ir jame statytojų pastangomis greta šakelių nugulė miške surinktos polietileno skiautės. Dalį vėjas nubloškė po medžiu ir čia jos mėtosi lyg priekaištas žmogaus nevalyvumui.

                      Netoli Viešvilės nendrynų pelkėse ore supasi nendrinių lingių pora. Tai palyginti maži plėrūnai, tačiau greta perėjimo vietos pasirodžius jūriniam ereliui puldinėdami ore gena jį tolyn. Anksčiau kiekvienas susitikimas su stambiausiu sparnuotu lentasnapiu būdavo įsimintinas kaip nekasdienis įvykis. Dabar jau tai jokios nuostabos nebekelia, nes jūrinius erelius pamatysi dažnai kone visur. Vienas lizdas aptiktas pačiame girios pakraštyje tolokai nuo rezervato. Tačiau ieškodami maisto ereliai aplekia plačiai. Matomi ir jauni dar neperintys paukščiai. Tokį rūšies daugėjimą, matyt, greta kitų  pranašumų taip pat lėmė gebėjimas maitintis visokiose buveinėse ir gana įvairiu maistu.

                      Gličio ežere pasirodė du klykuolės patinai kartu su patele. Turbūt pastaroji prarado dėtį, nes priešingu atveju dabar perėtų. O paežerėje ir kitur nendrynuose nerimsta nesenai parlėkusios ežerinės nendrinukės. Jos kol kas tiktai pasidalino plotus kas kur. Greta nendrinukių sau vietos randa ir nendriniai žiogeliai. Tai sparnuočiai slapukai. Giesmė sklinda kažkur iš nendryno, o paties giesmininko nematyti. Jei palypėja nendrės stiebu aukštyn, visada išlieka budrus ir įtaręs pavojų, greitai neria žemyn. Gamta taip surėdė, kad daug pelkių paukščių aktyvūs naktį. Galbūt toks gyvenimo būdas priduoda jiems saugumo. Ilgasnapės vištelės, kurioms prieglobstį teikia žolėti  pelkynai, žvygčioja  dažniausiai tamsoje.  Pastaruoju metu šie paukščiai pagausėjo, o didžiausia jos populiacijos dalis gyvena palei Viešvilės aukštupį.

                      Dar sulaukiame naujų paukščių rūšių. Gegužės antrąją  miške  giedojo sodinė devynbalsė. Vėlyviausia tarp devynbalsių, pasirodanti rezervate. Po poros dienų juodalksnyne skambią giesmę traukė mažoji musinukė. Dar dvi  vabzdžialesių rūšys, kurioms gamta jau turi ką pasiūlyti.

 

2018 05 04         A.B.

 


Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija
Eičių kaimas, Gaurės sen.
LT-73141 Tauragės raj.
Tel. 8 446 41445, faks. 8 446 41514
El. paštas: vie.rez@viesvile.lt