IMG 6365Gamtos įvykiais sprogsta pavasaris. Šiluma, o paskutinėmis dienomis ir lietumi prisodrintas gegužis suvešėjo ir išsiskleidė visu atbudimo grožiu. Pelkėje daug baltumo: ant kupstinių švylių  stiebų viršūnių siūbuoja brandinamas sėklas slepiančios pūkų galvutės, tarp pelkinių pušų boluoja gailių žiedų skėčiai. Šalia akinančios baltumos žalsvos vaivorų taurelės menkai tepastebimos kaip ir tolstant gilyn pelkėn jau palengva blunkantys balžuvų žiedai. Eglyne irgi baltai septynlapes žiedų žvaigždes išskleidė miškinės septynikės. Tik štai šermukšniai po pernykščio gausaus uogų derliaus šiemet kuklūs ir ant medžių pamatėme tiktai retai baltuojančias puokštes. Paskutiniai lietūs suplakė į samanas ką tiktai geltonais debesėliais vėjyje sklendusias pušų žiedadulkes. Medžiai jų paskleidė tiek daug, kad ant miško kelių nubėgusių vandens srovių pakraščiuose šioms susigėrus smėlin, liko geltonuoti žiedadulkių sąnašos. Apkerpėjusiose pušyno retmėse gausiai žydi bruknės. Baltai rausvų žiedelių puokštės šiluose žymi antrąją masinio žydėjimo bangą. Mėlynės, kurios pušynuose žiedais vabzdžius džiugino gegužės pradžioje, apkibo mažomis žaliomis, tarp lapų vos pastebimomis uogelėmis.

Dabar visa para priklauso gamtai. Naktis prisipildė dar vieno jos sparnuočio– griežlės tuoktuvių gergždesio. Pirmasis paukštis išgirstas gana anksti– jau gegužės ketvirtąją. Netrukus pasirodė tošinukės, volungės. Pabaidyta aukštapelkėje didžiosios anties patelė gailių krūme paliko devynių kiaušinių dėtį. Jei ne pakilęs sparnuotis, šalia pušelės gailiuose puikiai paslėpta dėtis liktų  nepastebėta. Normalu, kad antys peri šalia vandens. Taip paprastai ir būna. Tačiau šie paukščiai sugeba stebinti. Kartais didžiosios antys gūžtas sukrauna atokiai kuomet iki artimiausio vandens jauniklims tenka keliauti nesuvokiamai toli. Pastaruoju atveju lizdą aukštapelkėje nuo atviro vandens skyrė apie pusė kilometro. Galbūt tokį pasirinkimą lėmė ir didesnis saugumas. Tenai, kitaip nei papelkyje, bent keturkojai plėšrūnai lankosi rečiau, taigi ir pavojų mažiau. Nesenai rastas plėšrūno sunaikinto kiaušinio lukštas mažos pažliugusios aukštapelkės pakraštyje. Išplėštas  lizdas, matyt, kažkur netoliese. Tačiau iki menkiausio atviro vandens tektų keliauti ženkliai daugiau nei kilometrą. Antims, kurių dauguma jų lizdą sugeba tobulai paslėpti, vis dėlto kartais tenka paaukoti dėtis akyliems plėšrūnams. Ant žemės pavojų visuomet daugiau. Tikri maskuotės meistrai – irgi ant žemės perintys  miškiniai kalviukai. Jie lizdą būtinai suka po nusvirusių žolių kuokštu ir žvelgiant iš viršaus jo nematyti. Perintis rusvas paukštelis prapuola aplinkoje tupėdamas gerai užslėptame lizde kur jis bebūtų: tiek aukštapelkėje po prigulusiais pernykščiais švylių lapais, tiek pušynuose želiančiuose  mėlynių sąvašynuose.

Gegužės dvyliktąją tarp švylių glaudėsi gelsvas, gal pusantros savaitės amžiaus gerviukas. Tai reiškia, kad perėti gervės pradėjo balandžio pradžioje. Mažiukas dėjosi esąs savarankiškas, stoviniavo ir kažką knebinėjo snapu. Tuo metu vienas iš tėvų vaikščiodamas lesinėjo nenutoldamas daugiau kaip per porą šimtų metrų. Stabdeldamas vis pakeldavo galvą ir sužiurdavo įvertindamas aplinkos saugumą. Kito paukščio arti nebuvo ir šis turbūt ganėsi palėkęs kažkur toliau. Antro jauniklio nematyti. Visai įmanoma, kad tai tas vienintelis. Dažnai iš dviejų kiaušinių dėties išauga vos vienas gerviukas.

Ežere kartu su dviem klykuolių  patinais nardė kuoduotosios anties patinas. Rezervate šios rūšies paukščiai neperi, todėl tokiu metu pamatyti šią antį – išskirtinė proga. Klykuolėms abudu rezervato ežerai tinkami gyventi, tačiau pagrindinė jų bėda – juodųjų meletų uoksų stoka arti vandens. Palikę vieniši abudu patinai suteikia vilties, kad pagaliau kokiai patelei pavyko aptikti paežerėje tinkamą perimvietę.

Pelkėje jau aprimo tetervinai. Nors galbūt pavienes jų tuoktuvių balsų serijas dar išgirsime, tai jau nieko nebereikš. Patelėms juk dabar tenka visi perėjimo rūpesčiai. Todėl susivėlinę burbuliuoti patinai nebesusilaukia jų dėmesio. Ir gretimame rezervatui kaime įsikūrusių kukučių upsėjimas pritilo. Parlėkę tiktai prieš kelias dienas, raižydami sparnais dangų švysčioja čiurliai. Paskutiniai iš keliauninkų, kurie tarytum niekur neskuba. Vieni turbūt kažką jau nusižiūrėjo, kiti lūkuriuoja, kol birželio pradžioje inkilus paliks varnėniukai ir tuomet galės ten įsikurti. Bet kuriuo atveju, čiurliams dėti kiaušinius ir perėti dar ne laikas.

 

2018 05 21         A. B.                                                                                                                                                                                                         

 


Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija
Eičių kaimas, Gaurės sen.
LT-73141 Tauragės raj.
Tel. 8 446 41445, faks. 8 446 41514
El. paštas: vie.rez@viesvile.lt