Palydos-2018Lietuvos ornitologų draugija, prisidėdama prie Tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos iniciatyvos, jau 25-ą kartą visuomenę pirmąjį spalio savaitgalį rengti išvykas į gamtą ir jų metų skaičiuoti visus pastebėtus paukščius. Prie šių renginių prisideda  ir Viešvilės gamtinio rezervato direkcija. Spalio 7-ąją 10-ies stebėtojų grupė, kurių dauguma – Jurbarko rajono Viešvilės pagrindinės mokyklos moksleiviais, paukščius stebėjome ir skaičiavome žygiuodami palei Nemuno atkarpą ties Smalininkais. Sparnuočių stebėtojams pasisekė: išaušo giedra rami diena, pati palankiausia pamatyti ir atpažinti paukščius. Per daugiau kaip porą valandų stebėjome 754 37-ų rūšių sparnuočiai. Dalis smulkiųjų žvirblinių paukščių lėkė arba per toli, arba jų vienu metu buvo keliose vietose ir visus suspėti apžiūrėti per žiūroną nespėta, todėl liko neatpažinti. Skaitlingiausiai matėme kikilius– iš viso 182. Praskrido ir keli jų artimiausi giminaičiai, pas atlekiantys žiemoti – šiaurės kikiliai. Vos keletu mažiau nei kikilių Nemuno pakrantėse, ant dambų ir sekliame vagos pakraščio vandenyje  telkėsi didžiosios antys. Išilgai Nemuno slėnio ir upės  skraidė 106 kormoranai. Ko gero, tai ne Lietuvoje perėję ar išperėti paukščiai, o atskridę iš svetur ir Nemunas Jiems tarpinė poilsios ir maitinimosi stotelė. Nieko nebestebina didieji baltieji garniai. Retai kada jų čia nesutiksi. Ne išimtis– ir palydų diena. Juos matėme 7. Kažkada kievienas didžiųjų baltųjų garnių stebėjimo atvejis paukščių  klajonių metu buvo malonus atradimas. Vėliau jie pasilikdavo ir veisimosi laikotarpiu, prie vandenų aptikti lizdai. Kaip retas pertinti sparnuotis buvo įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Dabar gi, tapo tiek įprasti bei gausūs, kad nutarta iš saugomų rūšių sąrašo išbraukti.

                      Labai negausiai skrido kadaise įprasti buvę pievų giesmininkai pieviniai kalviukai. Dabar veisimosi metu mūsų krašte ir daug kur Europoje jie tapo reti. Savo giesmėmis iš paupio karklynų pasveikino kelios pilkosios pečialindos. Tai vienas vėliausiai giedančių mūsų sparnuočių keliauninkų. Kokios palydos be dirvinio vieversio? Žinoma, kaip visuomet, pavieniui, trumpai sučirendami, skrido ir jie. Nudžiugino pirmąkart  per palydas matyta žąsis iš šiaurės – baltaskruostė berniklė. Paukštis kartu su antimis ilsėjosi Nemuno pakraštyje. Kažkodėl sparnuotis atsiliko nuo būrio ir apsistojo čia. Žąsis pakilo lengvai ir nuskrido išilgai upės. Todėl neatrodė, kad būtų ligota ar nusilpusi, kas galėtų būti tokios vienatvės priežastimi. Kitapus Nemuno,  prigludęs tarp gluosnio šakų tupėjo jūrinis erelis. Sunku pasakyti, ar sotus plėšrūnas ten ramiai virškino savo sudorotą grobį, ar dairėsi aplinkui laukdamas tinkamos progos pulti pasirinktą auką. Šlapiame vagos pakraščio smėlyje aptikome snapu pribaksnotų duobučių. Taip maisto ieško įvairūs tilvikiniai paukščiai. Didžioji jų migracija pasibaigusi. Tik perkūno oželiai dar ilgai pasilieka paupio šlapynėse. Ko gero ir tie palikti ženklai jų. Beje, vieną paukštį matėme vos pradėję savo žygį. Kiekvieni palydų metai būna kiek kitokie. Šiemet visai nematėme traukiančių šelmeninių kregždžių ir baltųjų kielių. Kėkštų, kurių pernai buvo tikrai daug ir jie plasnojo paupiuose ir slapstėsi medžiuose, šiemet visai neaptikome. Baigiant apkaitą besiremiančiame į upės slėnio šlaitą Karšuvos girios pušynu cirpaudamos pamažu draugiškai keliavo ilgauodegės zylės. Įdienojus iškeliaujantys paukščiai lėkė vis mažiau. Šviesiu paros metu jie aktyviausiai traukia pirmosiomis rytmečio valandomis ir tai geriausias metas juos stebėti.

 


Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija
Eičių kaimas, Gaurės sen.
LT-73141 Tauragės raj.
Tel. 8 446 41445, faks. 8 446 41514
El. paštas: vie.rez@viesvile.lt