IMG 7521Nejaugi tikra žiema?“– svarstėme sausyje gausiai krintant sniegui. Atpratome nuo sniegingos žiemos ir ši atrodo kaip išimtis. Tai jau neįprasta. Tačiau gausus sniegas – ne tik gražus vaizdas akiai. Sunkia našta užgulė šakas ir kamienus. Medžiams – tai išbandymas, po kurio dalis taip ir neatsitiesė. Ypač liaunesnius, augusius kitų priedangoje, svoris tiesiog sugniuždė ir jie palenkti liko kyboti aukšesniųjų  priedangoje. Kitų gi šaknys neatlaikė ir tiesiog išgriuvo, tretiems nulūžo viršūnės, šakos. Vėliau prasidėjęs atodrėkis išvadavo medžius nuo sniego ir  šis nudribo suslėgdamas jau esantį ant žemės. Ištižęs sniegas sukibo ir tapo sunkiai įveikiamas elniniams žvėrims. Todėl pastarieji nė nebandė atsikasti sunkiai prieinamų mėlynojų ir viržių. Tačiau gamta viena ranka atėmė, kita davė. Žvėrys patraukė į šaltekšnynus, nes šaltekšnių šakelės gana mėgstamas maistas, ėmė laupyti sniego išverstų medžių ir nulaužtų šakų bei viršūnių žievę. Derlingesniame rezervato pakraštyje elniai aptiko pušyne gausokai augančius jaunus klevus. Kai kuriems kliuvo kaip reikiant: aplaupė kamienus, daliai nugraužė žievę žiedu ir tokie augalai pasmekti lėtai nunykti. Ir jaunoms liepoms teko. Žvėrys praeidami bent grybštelėjo dantimis jų kamienus. Kiek bebūtų sniego, gamta laiką moka skaičiuoti. Paroje aiškiai daugiau šviesos ir gyvūnams tai didelis skirtumas. Sausio trisdešimtąją sniego priverstame miške gęstant paskutinei šviesaus meto valandai savitai supiepsėjo žvirblinė pelėda. Ir vėl tyla. Giedoti paukštis dar nesiryžo ir trumpai apie save pranešęs sparnuotis liko paslaptingai tūnoti eglyno preidangoje. Visai kas kita naminės pelėdos. Artėjantis vesimosi sezonas nebeduoda ramybės todėl patelė kvykčioja tamsoje savo pernykštėje perimvietėje. Vasariui prasidėjus saulėtą dieną ore tuoktuvių žaidimus pradėjo krankliai. Sparnuočiai, skardžiai kranksėdami žaismingai vartaliojosi ore, tai nusileisdami iki medžių viršūnių, tai vėl kildami aukštyn. Juodųjų meletų gyvenime – irgi perversmas. Saulėta vasario dešimtoji paukščius taip sužadino, kada šie pavasariškai klykavo pelkę supančiuose miškuose. Tądien meletų šūksniai giriai suteikė tai, ko ankstyvu pavasariu nušvitusiai dienai labiausiai reikėjo ir be ko neįsivaizduojama šio meto gamta.

Grįžusi šiluma plonina sniego sluoksnį ir atgaivino iš juodalksnynų Viešvilėn skubančius upelius. Pelkė  neužšalusi, todėl savo vandens dalį  pasiima taip pat. Po pernykščio sausmečio tokio papildymo pelkėms labai reikia. Kaip savotiška užuomina artinanti mus pie pavasario, buvo juodalksnyno retmėje virš sniego iškilęs žaliuojantis aštriabiaunis vilkdalgio lapas. Tenai, kur šlapynėje vanduo jau ištirpdė sniegą, atsidengė žali didžiausių šalčių nebijantys karčiųjų kartenių karpyti lapeliai.

2019 02 11                                                               A. B.

 


Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija Į. k. 188739312
Karšuvos g. 3, Eičių kaimas, Gaurės sen.
LT-73145 Tauragės raj.
Tel. 8 446 41445, faks. 8 446 41514
El. paštas: vies.rez@viesvile.lt