Po anksti vasary atplūdusios šilumos dar nebuvome tikri, kad viskas tuo ir baigsis, bet dabar, kovui įpusėjus, klausimų  dėl galbūt dar sugrįšiančios žiemos vis mažiau. Pavasaris!Menki sniego likučiai slepiasi tik šešėliais užtemdytuose girios užkaboriuose. Pelkėje samanose įšalo beveik nelikę. Tarpkupstėse žliugso vanduo ir kojos, nebesutikdamos įšalo atramos, smenga gilyn. Kovo keturioliktąją Buveinių ežere ledas siaura juosta driekėsi tiktai palei jo pakraštį. Vandenyje plaukiojo klykuolių pora. Šios antys dažnai būna pimosios pavasarėjančio ežero viešnios. Saulei prasprūdus pro debesis, už apyežerio miško nušvito pirmoji pavasario vaivorykštė. 

            Į miškus kaip visada pirmieji iš strazdų parkeliavo amaliniai strazdai. Pirmąjį giedotoją išgirdome kovo šeštąją. Dabar jau tai vieni balsingiausių pušynų sparnuočių. Panašiu laiku sugrįžo ir ligutės.Ten kur tikrieji jų namai,– bemiškės erdvės,  tiesiog kybo neaukštai ore ir nuotaikingai gieda.Ne skrisdamos virš girios sučiulba.  Kaip ir paprastieji čivyliai ar dirviniai vieversiai, kurių neįmantrios giesmės dažnai skamba jiems keliaujant.

Kovo devintąją stebėjome karvelį keršulį. Gana anksti, nes jo sugrįžimolaikas dažniau –  tik trečiasis  kovo dešimtadienis. Tai ne kitas giminaitis uldukas, kuris kartais į namus suskumba  net nesulaukęs kalendorinio pavasario. Uldukams pavasario šventės negadina drumzlini, kartais su lengvu lietumi orai. Virš šalia seno pušyno išsidirekusios laukymės ratus suko dvi uldukų poros. Netoliese stuobrių pilnoje pelkėje ūksėjo kitas sparnuotis, tolimeniame pušyne – dar vienas.  Šį, tapusį dažniausia saugoma paukščių rūšimi pušynuose, aptikome ir kitur. Vaikštant po aukštapelkę,ulduko balsas taip pat skambėjo  iš seno juodalksnyno.

Spyglius nubarsčiusioje pušyne kėpso po žiemos pakiužęs kranklio lizdas. Nebenaudojamas, nors jame išaugo kelios krankliukų kartos. Paskutinė – pernai. Užteko medžiui nudžiūti, viršunėje šakų apsuptas lizdas dūluoja iš toli ir krankliams tai  nepatiko. Todėl tinkamą gyvą medį naujai gūžtai susirado gal už puskilometrio.  Naujoji pušis gerai slepia lizdą ir paukščiai jaučiasi ramūs dėl jo saugumo..

Aukštapelkėje virš kiminų tamsias, dar nežydinčias  žiedynų galvutes aukštyn ištiesė kupstiniai švyliai. Paukščiai pirmuosius jaunus pelkės žalumynus pastebėjo ir mielai ragauja. Tarp švylių mėgėjų – gervės, tetervinai, miškingame pelkės pakraštyje gyvenantis kurtinys. O juodalksniams bereikia visai mažai:menko papildomo šilumos stumtelėjimo ir iš rauvųpailgėjusių žirginių vėjyje pasklis milijonai žiedadulkių.

 

2019 03 15                                                         A. B.

 


Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija Į. k. 188739312
Karšuvos g. 3, Eičių kaimas, Gaurės sen.
LT-73145 Tauragės raj.
Tel. 8 446 41445, faks. 8 446 41514
El. paštas: vies.rez@viesvile.lt