IMG 7616 2Jokio išskirtinumo. Taip apibūdintume šį pavasarį. O argi būtinai gamtoje turi vyrauti išskirtinumai? Taigi ne. Gamtos visuma darniai veikia dėl besikartojančių dėsningumų. Todėl gamta nesužlunga, o jei keičiasi, tai palaipsniui. Kitaip ją ištiktų griūtis. Taip ir šis pavasaris. Kažkas kiek kitaip, bet daug kas taip kaip ir laukta.

Kelis mėnesius pradingę, kovo viduryje pasirodė pirmieji egliniai kryžiasnapiai. Net giesmę galėjai išgirsti. Tačiau sparnuočiai, kurie žiemą jaučiasi savo stichijoje, praplasnojo per girią lyg pakelės stotelę joje neužtrukdami. Čiamčiakai irgi labai negausiai žiemoję dabar vis pralekia atgal į šiaurinius kraštus irgi itin neskaitlingai. Šiemet gana anksti parlėkė slankos ir netrukus virš miško pasigirdo tuoktuves pradėjusių patinų balsai. Mišku apaugusiame aukštapelkės pakraštyje balandžio septintąją visai netikėtai aptikome ir keturių perimų kiaušinių dėtį. Gailių krūme paslėptas lizdas jei ne išskridusi slanka, būtų likęs nepastebėtas. Panašiai savo lizdą, irgi užmaskuotą dar vešlesniuose gailiuose, įsirengė didžioji antis. Balandžio devintąją patelė šildė aštuonių kiaušinių dėtį. Iki artimiausio atviro vandens lizdą skyrė ne mažiau pusės kilometro. Nors išsiritusiems jaunikliams bus toloka pasiekti vandenį, visgi lizdo saugumas čia daug didesnis. Plėšrūnų mažamaistėje pelkėje šmirinėja mažai, o nuolat vietovę iš oro apžvelgiantiems krankliams aptikti krūmokšniuose priglaustą dėtį praktiškai neįmanoma. Nors pirmąjį paprastąjį kikilį išgirdome jau kovo keturioliktąją, tačiau prieš kelias dienas jų nedidelius keliaujančius pulkelius dar stebėjome miškuose. Šiaurinių kikilių, traukiančių link perimviečių šiaurėje, mažai. Girdime vien padrikai skrendančius paukščius. Vabzdžialesėms pilkosioms pečialindoms, kurios atlėkė šio mėnesio pradžioje, atvėsę orai nepalankūs.Paukščiai pritilo ir dienojant beveik negirdėti giesmių. Gi tetervinams vėsūs saulėti rytai itin parankūs. Tuomet pelkėje būtinai skamba jų burbuliavimas, patinai žiba iškilmingu grožiu. Tuoktuvių metu šie sparnuočiai pelkėje tampa matomesni bei mažiau atsargūs.

Tamsos metas pušynuosedabar priklauso lututėms. Keliaujančios link pilnaties ir todėl šviesėjančios naktys ypač sužadinašias pelėdas. Tačiau kai kurios jų net nelaukia sutemų. Vienas patinas storakamieniniame pušyne serijomis pupsėjo iki tamsos likus beveik trims valandoms.

Dangumi vis dar nuplasnoja vienas kitas gervių būrys. Didžioji jų migracija į šiauresnius kraštus beveik pasibaigusi. Rezervate gervės ne tik užsiėmusios perimvietes, bet ir peri. Vistik dalis sparnuočių nuolat lankosi papelkio pievose, niekur neskubėdamos leidžia laiką ir aiškiai matyti: jos šiemet nesiveis. O ir perėti susiruošusioms poroms pernelyg išdžiūvus pelkėms ne visai paprasta surasti vandeningas vietas lizdui krauti.

Gamta gyvažiemoskritulių ir menkais pavasario lietaus likučiais. Todėl juodalksnynai jau dabar pakraščiuose tapo apysausiai. Per juos tekantį Ištakos upelį kai kur galima pasiekti nesušlapus batų. Buveinių ežere vandens lygis per dešimt dienų nukrito trimis centimetrais. Taigi savotiška ankstyva pavasario sausra.

Aukštapelkėje ruduoja peržydėjusių kupstinių švylių žiedynai. Tik miškingose pelkėse jie dar žydi. Upelio slėnyje žalčialunkiai beveik peržydėjo ir žiedai– vien ant augančių pavėsiuose. Spėriai lapus skleidžia ir būsimas žiedynų puokštes augina  ievos, brinksta šermukšnių, lazdynų pumpurai,.Liko vienas žingsnis iki jų suvešėjimo.

 

2019 04 12                                      A. B.

 


Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija Į. k. 188739312
Karšuvos g. 3, Eičių kaimas, Gaurės sen.
LT-73145 Tauragės raj.
Tel. 8 446 41445, faks. 8 446 41514
El. paštas: vies.rez@viesvile.lt