GailisTiek to pavasario. Beliko pora žingsnių iki jo pabaigos. Vasara arti, deja, to vešėjimo ją pasitinkant pristigo. Pievose sunkiai besikalanti augmenija dar nepaslėpė pernykštės rudos žolės. Jose skurdžiai žydi raudonžiedės žiognagės, pievinės kartenės. Pelkiniame pušyne daug gyviau: šilumos bangos pabudinti subolavo pelkinių gailių žiedynai, greta vainiklapius išskleidė tekšės. Gamtoje baltos spalvos rasime ir sausuose miškuose. Baltus vainiklapius jau barsto šermukšniai, o eglynuose žiedų žvaigždes išskleidė miškinės septynikės. Šiluose, pūstelėjus vėjui geltonus debesėlius paskleidė pražydę kadagiai. Nuo gegužės pradžios šalnų smūgio atsigauna anksčiau patikėję pavasariu ir pirmieji sulapoję jauni ąžuolai. Vietoj nušalusių ima žaliuoti nauji lapai, tačiau vėl augti nauji ūgliai dar neskuba. Mėlynės, per šalnas žydėjusios, regis ženklių nuostolių nepatyrė ir augina žalias uogeles.  

                      Ištuštėjo ežerai. Visai nematyt ančių, pasitraukė jaunų gulbių giesmininkių pora, kuri pavasario viduryje iki balandžio pabaigoje kelias savaites užtruko Glityje. Perinčioms antims saugiau ir maisto gausiau dar vis vandeningame pelkės pakraščio juodalksnyne nei paežerėje. Vandens telkinys traukia visokius plėšrūnus, kurie kelia grėsmę ne tik suaugusiesiems, jaunikliams, bet ir dėtims. Pastebėtas nuosekliai tyrinėjantis nendryną barsukas buvo tik vienas iš plėšrūnų, kurie užsuka į paežerę maitintis. Gyvenimas ant žemės ypač nesaugus todėl reikia visokių pastangų bei maskuotės kasdienėje išlikimo kovoje. Tuos pačius barsukus sutinkame ir sausuose miškuose, kurie nusėlina toli nuo savo urvų. Per pastaruosius kelis metus anksčiau buvę reti šie lėtoki keturkojai matomi vis dažniau. Po daugybės metų pertraukos šį pavasarį barsukai įsikūrė ir juodalksnynų apsuptoje Apšerinės saloje. Daug metų joje žiojėjo senų apardytų  urvų likučiai ir tiktai mangutai kartais tenai įsikurdavo.

                       Gyvūnai neturi laiko vien mėgautis pavasariu. Nebematyti jerubių porų. Jei sutiksi, tai tik pavienį sparnuotį. Ir tai bus dažniausiai patinas. Patelės jau lizduose. Iš pelkių ant per pušų jaunuolyne esančio keliuko palesinėti žvyro ir pakedenti plunksnas proskynos smėlyje dar gegužės viduryje atskrisdavo tetervos. Patelės kūne besivystantiems kiaušiniams mineralai akmenukų pavidalu būtini. Ir pasimaudyti smėlyje progos nepraleisdavo. Dabar jų iškapstytas duobutes apgludino laikas ir palikti mažiau žymūs  paukščių veiklos pėdsakai pranyko. Matyti, kad  tetervos ten nebeatskrenda.       Strazdo giesmininko eglaitėje susuktame lizde gegužės devynioliktąją gūžėsi ūgtelėję padaiguoti, bet dar akli jaunikliai. Medelis su lizdu toks atsiskyręs nuo miško, bet šeimininkams iki šiol pavyko išvengti čia pat besisukiojančių kėkštų antpuolių nuo dėties ar strazdžiukų sunaikinimo  Tik gegužės pradžioje pargrįžusios pilkosios musinukės kol kas nepradėjo net krauti lizdo. Šie paukšteliai – tyleniai, palyginti su eglynuose skardžiai tilindžiuojančiomis mažosiomis musinukėmis. Dar vėlyvesnė – volungė, parlėkusi tik gegužės vienuoliktąją. Tądien puiki patino giesmė liejosi pamiškės lapuotyne. Gegužės dvidešimtąją po praskrendančio suopio kojonis tabalavo kažkoks roplys, veikiausiai gluodenas. Sparnuotis nutolo link pelkių, lizdan jaunikliams nešdamas ne visai įprastą grobį.

Nežemiško grožio paukštis kukutis antrąmet tapo rezervato kaimynu, įsikūrusiu kaimo teritorijoje. Parskridęs balandžio dvidešimtąją giedantis patinas nuolat girdimas šalia sodybų, tačiau vis dažniau užklysta ir į rezervato pakraščius. Kukutis – ne miško gilumos paukštis, todėl jo teritorijos ribos nesidriekia toli nuo pievų. Šiuo metu giesmė skamba net vidurdienį, kada dauguma sparnuočių prityla. Netikėta buvo tai, kad dar vieną giedantį kukutį aptikome už kilometro nuo pirmosios poros visai šalia rezervato direkcijos patalpų.

 Dar tebeklykauja gervės, nors joms perėjimo rūpesčiai praeityje ir dabar augina po vieną arba du gerviukus Šiemet per balandžio mėnesį atliktą apskaitą rezervate aptikome dvylikašių paukščių porų. Tai vienas didžiausių skaičių per rezervato istoriją. Ber metai metams nelygu. Pernai jų nustatėme vos septynias poras. Po metų – beveik rekordas. Taigi pavieniai skaičiai  dar nedaug ką pasako apie gervių tikrąją padėtį ir išsamesnių išvadų iš to negalima daryti. Tačiau šiųmetė gausa patvirtina, kad veisimosi vietų pelkių paukštėms pakanka. Net tokį sausringą pavasarį. Ir kokie orai beateitų, gamta moka rasti išeitis. Atrodytų karščiai iš sausra  visą sukauptą vandenį išdžiovins, net uodams kur veistis neliks. Bet kur tau! Suvešėjo gegužė, ir  iš likusių šlapynių kraujo paieškos žygin pakilo naujoji kraujasiurbių karta. Ne tokia skaitlinga, bet pilna ryžto pratęsti savo giminę.

 

2019 05 21

                                                                                                                                                                                                                       

 


Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija Į. k. 188739312
Karšuvos g. 3, Eičių kaimas, Gaurės sen.
LT-73145 Tauragės raj.
Tel. 8 446 41445, faks. 8 446 41514
El. paštas: vies.rez@viesvile.lt