kukutis 1Dairydamiesi gamtoje negalime nepastebėti akivaizdžių permainų. Gi jau vasaros antrosios pusės pradžia. Todėl net  labai optimistiškai žvelgdami į maloniai atvėsusią liepą, matome negrįžtamas šių metų permainas. Vis daugiau paukščių pamiršta savo giesmes. Kartais suklega kikilis, pašvilpauja volungė, pagieda dar vienos kitos rūšies sparnuotis. Dauguma tik savaip reiškia nuotaikas kitokiais garsais. Tuoktuvių, o daugeliui ir kiaušinių perėjimo bei jauniklių auginimo laikas praeityje. Kaip visuomet čia išskirtinės slankos. Pavieniai patinai dar vis lyg niekur nieko vakarais atlieka tuoktuvių skrydžius.  Dar prieš kokias dešimt dienų stebėjome kaip susitikę ore bandė rungtyniauti ir aiškintis kuris pranašesnis. Taip pat atkakliai sename juodalksnyne gieda uldukas.  Nenušienautoje pievoje visai nesenai nė nelaukdama tamsos kreksėjo griežlė. Daugelio paukščių rūšių jaunikliai tapo savarankiški nors dažno jų elgesys išduoda patirties stoką. Tačiau baltųjų kielių, didžiųjų zylių antrųjų vadų palikuonys dar tik pradėjo skraidyti. Todėl visi kartu lenktyniauja dėl tėvų atnešamo maisto. Šiluose  nerimsta miškiniai kalviukai. Tėvams rūpi skraidyti ėmusių jauniklių saugumas todėl varo lauk atėjūnus įkyriu cypsėjimu. Vieni jaunieji jau sutūpę į medžius,  kiti – slapstosi mėlynojuose. Šių gausių girioje augalų uogų mėgėjams – liūdni metai. Šaltas pavasaris nebe pirmą kartą tampa mėlynių nederliaus priežastimi. Šalnos žiedų kaip ir nenušaldė, bet dėl šilumos stygiaus  menka vabzdžių apdulkintojų gausa tikriausiai tapo lemtinga kodėl uogos tapo prabanga girios gyventojams. Blogai, jog tokie nederliai kartojasi kelinti metai paeiliui.  Čia kažkas nauja, nes anksčiau taip nenutikdavo. Liepos dvidešimt pirmąją iš  pakelės mėlynojų pažirusi skaitlinga jerubės vada be abejo rankiojo tas kuklias uogų atsargas. Žmogaus pasirodymo sutrikdyti stambūs daugiau kaip pusės suaugėlio dydžio jerubiukai slėptis  spėriai nuplasnojo eglynan. Vėliau žydėjusios bruknės uogomis apkibusios, tačiau jos gyvūnų menkiau  mėgstamos ir bent kol kas paukščiai jomis susidomėjimo nerodo.

Su mėlynojais besiribojančiame eglyno pakraštyje vištvanagio lizdas pasitinka tyla. Po juo gausiai jauniklių išmatomis nubaltintos samanos liudija apie sėkmingai augusią jaunąją kartą.  Aplink lizdą ramybei dabar atėjo laikas. Jaunikliai tapo savarankiški ir jokio tėvų dėmesio nebereikia. Pelkės plynėje čeksinčiai dėl galimo pavojaus paprastosios medšarkės patelei – vis dar rūpesčiai laiku maistu užkimšti lekiojančių palikuonių alkanus skrandžius. Irgi vėlai pargrįžtančios mažosios musinukės bei rudosios devynbalsės nesenai baigė savo rūpesčius. Kukučiai, antrus metus perėję šalia rezervato svarbiausią metų užduotį atliko anksčiau. Šiemet perėjo jau dvi poros, o greta direkcijos patalpų giedojusiam dar vienam gražuoliui nepavyko surasti antrosios pusės. Todėl kai jau kiti augino jauniklius, šis vis dar mėgino giesme prisivilioti patelę. Beje, dar birželio paskutinėmis dienomis suaugėliai kartu su skraidančiais jaunikliais paliko perimvietės apylinkes. Išsiskyrimai su gimtosiomis vietomis paukščių pasaulyje prasideda daug anksčiau nei baigaisi kalendorinė vasara. Jei pavasarį sugrįžę sparnuočiai pasisveikina giesmėmis, tai į pietus dauguma jų pasitraukia tyliai.

                     

 

2019 m. liepos 21 d.                                                                                                 A.B.

 


Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija Į. k. 188739312
Karšuvos g. 3, Eičių kaimas, Gaurės sen.
LT-73145 Tauragės raj.
Tel. 8 446 41445, faks. 8 446 41514
El. paštas: vies.rez@viesvile.lt