IMG 82611 1Kažkas neįtikėtino. Žiema baigiasi be žiemos. Gerai, kad krituliai lietaus pavidalu vasaros sausros ir sauso rudens palikimą ištaisė. Tarpais gausokai palijo ir neįšalusi žemė prisisiurbė papildydama savo išsekusias gelmių atsargas. Viešvilė ilgai laukė tos akimirkos: prieš pat vasario vidurį vanduo joje pakilo iki pat  krantų viršaus ir kai kur netgi išsiliejo slėnyje.  Markšinės pelkės vakarinį pakraštį apglėbė srūvantis vanduo ir jau ne taip lengva įveikti jo gelmės užtvaras. Markšinėje gi ant nuo drėgmės išpampusių kiminų kupstų skaisčiai raudonuoja spanguolių uogos. Vien pamačius jas visuomet pagalvoji apie gerves ir tetervinus. Gervių vasario viduryje ties Markšine esančioje Didžiojoje plynėje dar nesimatė, o štai kitas spanguolių mėgėjas tetervinas net rytui dienon persimetus kantriai burbuliavo kupstuotoje pelkėje. Gervių balsai iš  rezervato pelkių nuskardeno dar po kelių dienų, o mėnesio pabaigoje pilkieji paukščiai trimitavo su visa jėga. Šilta žiema paankstino mūsų krašte pasilikusių sėslių paukščių giedojimą. Pilkoji meleta eglyne pragydo jau kone vasario pradžioje. Netyli visokie kiti girios gyventojai: lipučiai, nykštukai, įvairiarūšė zylių draugija, bukučiai.  Kaip tik mokėdamos triukšmauja  juodosios meletos, o ramaus ryto tylą suvirpina griausmingas būgnijimas snapu. Tai ne tik muzikos instrumentas, bet taipogi galingas darbo įrankis. Normalu, kad kaip visi geniniai paukščiai, juodoji meleta snapą naudoja medienai skaptuoti. Bet ne vien tam. Antai atkastos iš po žemių sausuolių medžių šaknys ties kamienu, – irgi juodųjų meletų darbas. Ir šičia pasitarnauja snapas. Negiliai dirvožemyje esančios nebegyvo medžio dalys kaip ir pati kamieno apačia greičiau trūnija ir snapu tašyti minkštesnę medieną tenai ieškant maisto– lengvesnė užduotis. Tad ir kasimo darbai atsiperka. Gerokai triukšmingi tapo didieji margieji geniai. Pastariesiems pavasario nuotaikai atsirasti visko kaip ir pakanka. Todėl porelės nariai mėgaujasi tuoktuvių žaidimais, vaikosi vienas kitą. Suopiai niekur toliau neišskridę peržiemojo čia. Budintis maisto sargyboje paukštis dažnai tykodavo graužikų tupėdamas medyje ties pievos pakraščiu. Lėtokas, vangus sparnuotis nelinkęs  skubėti, ir tupėjimas laukiant kol akiratyje pasirodys tinkamas grobis – suopiui būdinga elgsena. Palei medžių viršūnes ir pamiškes pralėkęs vištvanagis priešingai– tikras nenuorama ir žvalgomuoju skrydžiu įvertina medžioklės plotus, kol į kokį ne laiku jo kelyje atsidūrusį gyvūną susminga šio plėšrūno nagai. Jeigu suopis pirmenybę teikia visokiems smulkiems gyvūnams: pelėms, pelėnams, tai vištvanagis pirmiausiai dairosi sparnuočių.

Sučirendami virš girios skrenda dirviniai vieversiai, gagena žąsys, darniais būriais ošdamos sparnais praskrenda  gulbės nebylės, nutrimituoja gulbės giesmininkės. Nežinia ar jau koks artimesnis keliauninkas parskridęs, ar žiemojęs, eglutėse slapstosi juodasis strazdas. O gi vasario dvidešimt ketvirtąją medžio viršūnės smailumoje suskambo šilų gyventojo amalinio strazdo giesmė. Šis kitas strazdų rūšis pralenkia pirmesniu pasirodymu gimtinėje.

Naminės pelėdos nuolat siunčia žinią, kad jų miško kampą irgi pasiekė anksti atkeliavęs pavasaris. Patelė kvykčioja, jai gūdžiu balsu atitaria patinas. Ir naktis nebe tuščia. Dieną juodalksnyje tupintis kėkštas tobulai naminės pelėdos patinu apsimetė ir tylokai sau ūkavo svetimą giesmę.

Buveinių ežerą vasario dvidešimt  šeštosios rytą dengė trapus properšų suskaidytas ledokšnis. Vos tiek  praėjusios nakties šaltis tenuveikė. Nebuvo ilgalaikio storesnio ledo žiemą anksčiau, o šis – ir nestipraus vėjo įveikiamas.

 

2020 02 26    A.B.


Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija Į. k. 188739312
Karšuvos g. 3, Eičių kaimas, Gaurės sen.
LT-73145 Tauragės raj.
Tel. 8 446 41445, faks. 8 446 41514
El. paštas: vies.rez@viesvile.lt