Baigiasi didieji rudens virsmai ir gamta iš naujo pratinasi prie ramybės. Atėjo toks metas, kada ką nors naujo pastebėti gamtoje sunku. Tačiau niūrias dienas skaidrina šilti orai bei nuolat bent trumpam pasirodanti saulė. Net lietaus spanguole debesys ją užgožia neilgam. Po gero pusmečio nepritekliaus jau galime pasakyti, kad gamta pagaliau pilna vandens. Artojoje, kitose aukštapelkėse putlūs nuo drėgmės gausos kiminai jo prisigėrė iki soties. Tarpukupstėse, duburiuose telkšo klampūs vandens klanai, o jo perteklius sunkiasi link nuolaidžių pelkių kraštų, renkasi žemumose, srūva upokšniais kol pasiekia Viešvilę. Čia tamsaus pelkynų vandens per akis, kad jau upelio dugno įžvelgti nebeįmanoma. Rudenį vidurupyje bebrų atnaujintos užtvankos beveik dingo po vandeniu ir jo lygis prieš ir žemiau jų  praktiškai toks pats. Dabar apgobtos ankstyvų ir vėlai, tiktai įdienojus išsisklaidančių rūkų pelkės atrodo itin paslaptingai. Bet kartu tai vietos, kur išliko daugiausiai spalvų. Įvairiaspalviai kiminai, viržiai ant kupstų, rundantys švylių ir baltųjų saidrų lapai su žemaūgėmis pušelėmis sukuria darnų derinį. Švylių sėklas, sugriebęs už liaunų pūkelių, senai nuskraidino vėjas, o saidrų šiųmetis derlius savo eilės tebelūkuriuoja stiebų viršūnėse. Tereikia kokiam žvėriui ar žmogui prisiliesti ir  jos savo kibiais šerelių žeberklais beregint įsikerta į praeinančiojo kailį arba aprėdus. Taip saidrų giminė plinta po pelkę ir kartais nukeliauja toli motininių augalų. Gi dažnai greta saidrų ir švylių augančios spanguolės laukia, kol jos pateks į kokio paukščio ar žinduolio skrandį ir šis jas išplatins tinkamoje vietoje. Deja, šiemet spanguolių uogų derlius vienas mažiausių ir jo pakaks vos tetervinams, dar kokiam paukščiui ir jei po žiemos kas liks – pavasarį parlėkusioms gervėms  pasimėgauti. Tai vis tikriausiai sausos vasaros pasekmės, nes spanguolės gausiai žydi beveik kasmet, tik uogų subrandina labai skirtingai. Nuplikusiame juodalksnyne dar gana gyva: žaliuoja karčiosios kartenės, pražangialapės blužnutės, raudonųjų žiognagių lapai, sušvelninantys bendrą kamienų ir nuogos šakų pilkumos reginį.

Visur ramu, daugelis pelkių, miškų gyventojų stengiasi neatkreipti į save dėmesio. Taigi ir daugelį sparnuočių rūšių aptikti sunkiau. Kiek lengviau pastebimi įvairūs geniniai paukščiai. Juodosios meletos, šmėkšteldamos skrydyje virš miško, iš anksto spėja apie tai triukšmingai pranešti. Ilgalaikėse savo aižyklose medžiuose pušų kankorėžius lukštena didieji margieji geniai. Ritmingas stuksenimas snapais atpažįstamas vos jį išgirdus. Klajodamas miškais retsykiais sušunka mažasis margasis genys. Šiuo metu užsuka ten, kur veisimosi laikotarpiu neaptiktume. Pilkosios meletos, kurios spalyje dėl savo rudeninio aktyvumo pakilimo atrodė netgi gausesnės nei pavasarį, šiuo metu regis kažkur pradingo. Iš tiesų dabar gi žalsvi sparnuočiai tyliai krebždena sausuoliuose ir išore primenantys apsamanojusią šiekštą, medžiuose tapo nematomi. Vaiskią dieną gali pamatyti ore sukančius ratus paprastuosius suopius. Kol kas jie niekur neskuba išskristi. Girią žvalgo dažniausiai po kelis virš medžių viršūnių plasnojantys krankliai. Nors prieš kelias savaites aptiko kritusį briedį, bet palesti maitos išdrįso gal vos vienas sparnuotis. Likusiems paukščiams trukdanti plačiau apsižvalgyti eglių glaudžiai apsupta vietovė pasirodė nesaugi. Taigi beveik visa žvėriena kliuvo lapėms, vilkams, kitiems keturkojams plėšrūnams. Panašiu atveju prie anksčiau rudenį gana atviroje pelkėje kritusio kito žvėries maitintis nuolat rinkdavosi arti dešimties juodųjų paukščių. Darnios maitėdžių pajėgos net kaulus ištąsė plačiai į šalis. Tarp girios smulkmės dar vis triukšmingi bukučiai. Tinkamu oru juos šaukiant būtinai išgirsi. Zylės, nykštukai buriasi pulkeliuose ir išsiduoda tik iš arti girdimais balsais. Pušyne tarp šakų šmurkšteli užsilikęs vienišas strazdas giesmininkas, paupio eglių tankmėn smunka juodasis strazdas, pažeme nunyra jerubė. Pievų pakraščio karklyne trumpam susispietė ilgauodegių zylių pulkelis ir linksmai bei draugiškai čirškaujančių šakose puošnių paukščių vaizdas sušildė vėstantį lapkritį.

 

 

 


Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija Į. k. 188739312
Karšuvos g. 3, Eičių kaimas, Gaurės sen.
LT-73145 Tauragės raj.
Tel. 8 446 41445, faks. 8 446 41514
El. paštas: vies.rez@viesvile.lt