Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje energinis efektyvumas tapo vienu svarbiausių vertinimo kriterijų. Dauguma pirkėjų ieško būstų, kurie ne tik atrodo patraukliai, bet ir užtikrina mažesnes šildymo išlaidas. Energinio naudingumo sertifikatas – dokumentas, kurį privalo turėti kiekvienas parduodamas ar nuomojamas būstas. Tačiau ką iš tiesų šis dokumentas reiškia praktiškai?
Realios finansinės pasekmės: kiek kainuoja gyventi skirtingų klasių būstuose?
Tipinis 60 kv. m butas G klasės pastate Vilniuje šildymo sezonui gali pareikalauti 120-150 eurų per mėnesį vien šildymui. Tuo tarpu identiškas butas A klasės pastate kainuos 30-45 eurus. Per metus skirtumas gali siekti 600-900 eurų, o per 10 metų – 6000-9000 eurų! Tai suma, kuri gali būti prilyginta automobiliui ar pradiniam įnašui būstui.
Vieno eksperto teigimu: „Pirkėjai, kurie susižavi žema neefektyvaus būsto kaina, dažnai neįvertina ilgalaikių išlaidų. Tai kaip pirkti automobilį, kuris per metus suvartos benzino už jo paties kainą.”
Perkate būstą? Štai į ką būtina atkreipti dėmesį
- Sertifikato data Sertifikatas galioja 10 metų, tačiau svarbu patikrinti, ar po jo išdavimo nebuvo atlikti esminiai pakeitimai (renovacija, šildymo sistemos keitimas). Senas sertifikatas gali neatspindėti realios situacijos.
- Faktinės ir teorinės sąnaudos Sertifikate pateikiamos teorinės energijos sąnaudos, kurios gali skirtis nuo faktinių. Paprašykite pardavėjo pateikti paskutinių metų šildymo sąskaitas – tai patikimesnis rodiklis.
- Silpniausia pastato vieta Sertifikate nurodoma, kurios pastato dalys praranda daugiausiai šilumos. Tai svarbi informacija planuojant galimus patobulinimus.
Parduodate būstą? Kaip pasiruošti ir padidinti turto vertę
Tyrimai rodo, kad aukštesnės energinės klasės būstai parduodami greičiau ir už didesnę kainą. Štai keletas praktinių patarimų:
- Sertifikato atnaujinimas Jei atlikote reikšmingus būsto patobulinimus (pakeitėte langus, apšiltinote sienas), verta atnaujinti sertifikatą. Naujas aukštesnės klasės sertifikatas gali padidinti turto vertę iki 8%.
- Greitieji patobulinimai Nebūtina pilna renovacija – kartais pakanka nedidelių investicijų: langų sandarinimas, termostatinių ventilių įrengimas, radiatorių reflektorių montavimas. Šios priemonės gali kainuoti 200-500 eurų, bet pagerinti energinį efektyvumą ir padidinti turto patrauklumą.
- Dokumentų paruošimas Paruoškite visus dokumentus, įrodančius atliktus patobulinimus: sąskaitas faktūras, garantinius dokumentus, nuotraukas „prieš ir po”. Tai suteiks pirkėjams pasitikėjimo.
Dažniausi mitai apie energinio naudingumo sertifikatus
Mitas 1: „Seni pastatai visada turi žemą energinę klasę” Nors daugelis senų pastatų turi G arba F klasę, tačiau po kokybiškai atliktos renovacijos jie gali pasiekti net B klasę. Senuose mūriniuose namuose dažnai įmanoma pasiekti geresnius rezultatus nei sovietinės statybos blokiniuose.
Mitas 2: „Sertifikatas – tik formalumas” Nors kai kurie pardavėjai sertifikatą laiko formalumu, jis tampa vis svarbesniu faktoriumi. Bankai jau dabar siūlo palankesnes būsto paskolų sąlygas energiškai efektyviems būstams, o ateityje šis skirtumas tik didės.
Mitas 3: „A++ klasė garantuoja mažas sąskaitas” Aukšta energinė klasė reiškia potencialą taupyti, tačiau realios sąnaudos priklauso ir nuo gyventojų įpročių. Netinkamai eksploatuojant, net A++ klasės būstas gali sugeneruoti dideles sąskaitas.
Ateities perspektyvos: ką reikia žinoti
Europos Sąjungos planas „Fit for 55” numato, kad iki 2030 metų visi gyvenamieji pastatai turi pasiekti bent E klasę, o iki 2033 metų – D klasę. Žemesnės klasės būstų savininkai gali susidurti su papildomais mokesčiais ar renovacijos prievolėmis.
Nekilnojamojo turto ekspertai prognozuoja, kad žemos energinės klasės būstų paklausa ir kaina proporcingai mažės, ypač senesnių daugiabučių segmente. Jau dabar stebima, kad F-G klasės būstai užsibūna rinkoje vidutiniškai 30% ilgiau.
Praktinė nauda: ne tik šildymo sąskaitos
Aukštesnės energinės klasės būstuose gyventojai dažnai pastebi ir kitus privalumus:
- Mažesnis triukšmo lygis dėl kokybiškų langų
- Stabilesnė temperatūra be staigių svyravimų
- Geresnis oro drėgnumas ir mažesnė pelėsio rizika
- Geresnis mikroklimatas dėl ventiliacijos sistemų
Šie veiksniai turi tiesioginę įtaką gyvenimo kokybei ir net gyventojų sveikatai. Tyrimai rodo, kad energiškai efektyviuose būstuose gyvenantys žmonės rečiau serga kvėpavimo takų ligomis.
Energinio naudingumo sertifikatas – ne tik techninis dokumentas, bet ir praktinis įrankis, padedantis priimti finansiškai pagrįstus sprendimus nekilnojamojo turto rinkoje. Investicija į energinį efektyvumą neša naudą tiek aplinkai, tiek piniginei.