Lietuvos ornitologų, draugija, prijungdama prie Tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos  iniciatyvos, kaip ir kasmet sparnuočių mylėtojus ragina pirmąjį spalio savaitgalį skaičiuoti išskrendančius paukščius. Todėl ir mes, palaikydami šį gerą sumanymą, kartu su Viešvilės pagrindinės mokyklos ir Tauragės  „Šaltinio“ progimnazijos jaunaisiais gamtininkais į panemunę ties Smalininkais vykome  išlydėti iškeliaujančių paukščių.  Iš pradžių planus kiek sutrikdė kelią link Nemuno  pastojęs senvagės vanduo, privertęs keisti žygio maršrutą. Teko keliauti palei slėnio šlaitą ir senvagę besidriekiančiu keliuku ir tiktai po kelių kilometrų žygio pavyko pasiekti upę. Paukščius skaičiavome visos išvykos metu kartais sustodami ir apsižvalgydami. Beveik kasmet su paukščių palydomis sutampančios spalio pradžios dienos būna palankios lankytis gamtoje. Taip ir šikart: nei stipraus vėjo, nei lietaus. Taigi, netrikdomi  per beveik keturias palydų valandas suskaičiavome 442 trisdešimt septynių rūšių sparnuočius. Pamiškės ir panemunės krūmuose telkėsi daugiausiai smulkieji giesmininkai. Tarp Karšuvos girios pakraščio ir upės pirmyn atgal laigė nenuoramos kėkštai. Tuo tarpu keliaujant plačiomis upės slėnio pievomis iš po kojų kilo pavieniai dirviniai vieversiai, kurie negausiai, vis sučirendami pleveno ir virš skaičiuotojų galvų. Pastebėta ir keleletas kitų pievų gyventojų – pievinių kalviukų. Šitie kultūrinio kraštovaizdžio paukšteliai nyksta ir siunčia grėmingą žinią, jog mažtant prigimtinių buveinių pievų, kyla rimta grėsmė jiems tapti didele retenybe. Kaip ir pempėms, kurių, skrendančių būreliais, suskaičiavome aštuoniasdešimt dvi ir tapo gausiausiomis iš mūsų stebėtų plunksnuočių. Tik vienetu pagal gausą atsiliko didieji kormoranai. Pakilus Nemuno vandeniui itin sumažėjo tinkamų didžiosioms antims maitintis seklumų, todėl pastarųjų aptikta kur kas mažiau nei ankstesniais, mažiau vandeningais metais. Ko gero todėl stebėjome ir vos vieną, šikart – pilkąjį garnį. Vandens paukščius gerokai išblaškė upe praplaukęs keleivinis laivas.

 

Kiekvienos paukščių palydos neapsieina be malonių staigmenų. Šiemet tokia tapo tokia tapo praskridęs keturiasdešimt trijų saugomų uoksuose perinčių karvelių uldukų pulkas. Nors paskutinįjį dešimtmetį stebimas šios rūšies pagausėjimas ir gretimoje Karšuvos girioje bei rezervate, taigi gal tokiu būriu nebereikėtų stebėtis, visgi toks reginys nekasdienis. Negali nepasidžiaugti išvydęs darnų, švino pilkumu spindinčių uldukų būrį. Gal toks reginys– ir gamtosaugininkų pastangų rezultatas? Ir, žinoma visos mūsų išvykos smagiausia akimirka tapo proga išvysti iš pradžių virš Nemuno, o paskui – virš senvagės kybantį įspūdingą plėšrūną – žuvininką. Paukštis tai neaukštai sklandė, tai sustojes vietoje mojo sparnais  skverbdamas akimis vandenis ir siekdamas išvysti tinkamą nučiupti žuvį. Vienu metu žuvininkas sulaukė ir mažo plėšrūno – paukštvanagio dėmesio, kuris įžūliai sukinėjosi palei ūgiu ženkliai jį lenkiantį sparnuotį. Jau vėliau, sklandant virš pievų, žuvininko palydovu trumpam tapo paprastasis suopis. Šis tiktai arti santūriai sklandė ratu. Gėrėjomis gražuoliu paukščiu kol šis dingo iš akiploto. Taip praėjo dar vieną spalio pradžios paukščių palydų diena. Pamaloninti bobų vasaros saulės nužygiavome per aštuonetą kilometrų. Tad iki kitų metų su paukščiais!

 

 

 

2021-10-04                         A. B.

 


Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija Į. k. 188739312
Karšuvos g. 3, Eičių kaimas, Gaurės sen.
LT-73145 Tauragės raj.
Tel. 8 446 41445, faks. 8 446 41514
El. paštas: vies.rez@viesvile.lt