
Šiemet rezervato saugomų samanų sąrašas pasipildė dar dviem itin retai aptinkamomis rūšimis. Ankstyvą pavasarį vaikštant dar ledo sukaustytais raistais, kuriuos vasarą sunku praeiti, ant senų juodalksnių kamienų aptikta žalioji dvyndantė (Dicranum viride). Tai europinės svarbos rūšis, saugoma pagal Buveinių direktyvą. Iki šiol Lietuvoje buvo žinoma tik iš Drausgirio rezervato Vištyčio regioniniame parke. Senais duomenimis (1938 m.) buvo rasta ir Vilniaus apylinkėse. Žalioji dvyndantė auga drėgnuose lapuočių miškuose, dažniausiai ant medžių kamienų apatinės dalies. Ji labai jautri mikroklimato pokyčiams, todėl gali augti tik sengirėse. Be to plitimą riboja tai, kad dauginasi dažniausiai tik vegetatyviškai – nutrupėjusiomis lapelių viršūnėlėmis, kurios pasklinda ne taip plačiai kaip sporos.

Iki šiol Lietuvoje buvo žinoma tik viena netikrosios gaurenės radimvietė iš Varėnos rajono (I. Jukonienė, 1985m.). Išoriškai ji labai panaši į dažnai aptinkamą taškuotąją gaurenę (Rhizomnium punctatum) ir atskirti šias rūšis galima tik mikroskopo pagalba. Gal būt dėl to ji taip retai aptinkama, nes ir specialistai retai paima patikrinimui iš pažiūros įprastas rūšis. Atidžiau patyrinėjus Viešvilės rezervato ir aplinkinius miškus, netikrųjų gaurenių šiemet rasta keliose vietose – be rezervato dar gretimuose Eičių ir Mantvilių girininkijų miškuose.